Jau daugiau nei metai, kai Vokietija Lietuvai pažadėjo brigadą – 3–4 tūkst. karių. Bet dar nėra aišku, kaip vokiečiai ketina įsikurti Lietuvoje: kariai keistųsi kasmet kaip dabar NATO pajėgose Rukloje ar brigados kariai įsikurtų keleriems metams, į Lietuvą atsivežtų šeimas.
Liepą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog sutarta, kad vokiečiai savo planą pateiks iki rugsėjo mėnesio pabaigos.
Rugsėjui pasibaigus, ministras LNK žinioms sakė dar neturintis kuo pasidalinti.
„Visi komentarai bus vėliau. O Lietuvos infrastruktūrą mes tobuliname“, – teigė ministras.
Kariai atvyks keliems mėnesiams ar keleriems metams – skirtumas nemažas. Jeigu atvyktų ilgam ir atsivežtų šeimas, tai reikėtų ne tik daugiau būstų, bet ir mokyklų, sveikatos paslaugų.
„Skirtumų visada yra, be abejonės. Bet šiuo atveju šalys skaičiuojasi ir sąnaudas, pridėtinę vertę, ką tai duotų. Galutiniai sprendimai bus po to, kai Vokietijos pusėje bus viskas suderinta“, – tikino A. Anušauskas.
Vokietijos politikai sako, kad geriausias variantas būtų brigados kariams į Lietuvą atvykti ilgam.
„Žinau, kad dar nėra galutinio sprendimo, bet daug lengviau dislokuoti karius ilgam laikui – įgaus patirties, geriau pažins šalį. Normaliai būna taip – kariai atvyksta 2–3 metams, karininkai – 3–4 metams“, – kalbėjo Vokietijos parlamento narys Roderichas Kiesewetteris.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK žinioms kalbėjo, jog galimas ir dalinis buvimas.
„Galbūt bus dalinis, dalis gal 3–4 metus, kita dalis gal rotuosis kas 6–8 mėnesius“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuva statosi naujas kareivines, bet jos – tik kariams. Anot vokiečių, net jei kariai atvyktų ilgam, šeimas greičiausiai atsivežtų maža dalis.
„Vokietijoje daugiau nei 80 procentų karių tiesiog keliauja ten, kur reikia tarnauti. Jie nepasiima su savimi šeimos narių. Taip galėtų būti ir keliantis į Lietuvą“, – svarstė Vokietijos parlamento narys.
Anot Lietuvos politikų, lengviausia būtų Vokietijos brigados karius priimti Vilniuje.
„Jeigu bus sprendimas, kad vokiečiai norės gyventi mieste, tai iš karto lengviau. Ir absorbuoti 2–3 tūkst. vokiečių galimybės tikrai nemažos. Turime daug užsienio mokyklų čia“, – kalbėjo Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Prie Vilniaus, Rūdninkuose, yra statomas ir naujas poligonas, kuris galėtų būti skirtas vokiečių brigadai. Pagal dabartinį planą, brigada turi persikelti į Lietuvą po 2 metų. Bet patys vokiečiai vardija priežastis, kodėl šis klausimas stringa.
„Kas gali būti iššūkis ir nenoriu to slėpti, – Vokietijos pajėgose trūksta karių ir technikos. Šiuo metu tarnyba Vokietijos kariuomenėje nėra labai patraukli“, – kalbėjo Vokietijos parlamento narys R. Kiesewetteris.
Stringa ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pažadai kariuomenei skirti 100 milijardų.
„Iš 100 milijardų eurų tik maža dalis – keli milijardai – yra investuoti. Mes dar prarandame dėl infliacijos ir aukštų palūkanų. Taigi, dabar jau yra likę tik apie 80 milijardų“, – tikino Vokietijos parlamento narys.
Bet, anot Vokietijos opozicijos, brigada Lietuvoje gali tapti dideliu postūmiu modernizuoti visą Vokietijos kariuomenę.
„Tikiu, kad mūsų gynybos ministras brigados dislokavimą Lietuvoje mato kaip veiksnį, galintį paskatinti investicijas į bundesverą, reikalauti daugiau resursų“, – teigė R. Kiesewetteris.
Anot vokiečių, reikia paruošti ir jų visuomenę. Tai pirmas kartas po daugybę randų palikusio Antrojo pasaulinio karo, kai vokiečiai imasi užtikrinti kitos šalies saugumą.
„Turime pabrėžti, kad tarnyba Lietuvoje yra elitinė. Vokietijos kariai, saugantys mūsų laisvę Lietuvoje, turi tuo didžiuotis“, – kalbėjo Vokietijos parlamento narys.
Tarp vis dar neatsakytų klausimų – ar brigada bus tik vokiečių, ar vokiečiai kviestų jungtis ir kitas NATO šalis. Prieš kelis mėnesius lietuviai su vokiečiais buvo ne juokais apsižodžiavę dėl brigados.
„Bet kokia idėja, kad skleidžiant tokį turinį Vokietija gali būti spaudžiama arba iš jos tyčiojamasi, nepadės į Lietuvą atsiųsti nė vieno papildomo Vokietijos kario“, – tada Seime pasakė buvęs Vokietijos ambasadorius Matthiasas Sonnas.
Dabar kalbama jau kitaip. Vokietijos gynybos ministras praėjusią savaitę Estijoje pakartojo – brigada bus Lietuvoje. Abejojančių nebėra ir Lietuvoje.
O krašto apsaugos ministras A. Anušauskas ragina detalių dar palaukti.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: