Baudžiamąją bylą atvertę teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė, Jurgita Mačionytė ir Stasys Lemežis nutarė, kad procesas turi būti pripažintas prioritetiniu, todėl Nacionalinei teismų administracijai bus pranešta apie posėdžius – taip bus užtikrintas kaltinamųjų advokatų ir prokurorų dalyvavimas posėdžiuose.
Teismas nutarė šią bylą nagrinėti balandžio 3, 11, gegužės 14, 21, 22, birželio 4, 5, rugsėjo 3, 4, 17, 18, spalio 1, 2, 8, 9, lapkričio 5, 6, 19, 20, gruodžio 3, 4, 17, 18 d.
Į pirmąjį posėdį susirinkęs teismas neturėjo gerų žinių proceso dalyviams – neatvyko visi nukentėjusieji, be to, dalies išvis nepavyko surasti. Be to, kol kas neaišku, ar apie posėdį žinojo vienas kaltinamųjų – V. Razvodovas.
Teisėjų kolegija kol kas Sausio 13-osios įvykių bylos nenagrinėjo – būtina gauti duomenų, ar V. Razvodovas žino apie procesą, todėl nutarta pakartotinai kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad pasinaudojant teisine sutartimi jam būtų išsiųstas šaukimas. Be to, teismas nutarė kvietimą išsiųsti ir savo iniciatyva.
Tuo metu B. Makutynovičiui šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas, tačiau jis teismo salėje nepasirodė. Abiem kaltinamiesiems atstovauja valstybės paskirti advokatai.
Bylos teisėjai negalėjo nagrinėti ir neatvykus daliai nukentėjusiųjų – procesas draudžia pradėti procesą, jeigu nėra duomenų, ar jiems žinoma apie posėdį.
Tragiškų įvykių byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 fiziniai asmenys. Tiesa, tik maždaug pusė jų pasirodė teisme. Dalis nukentėjusiųjų kaltinamiesiems yra pareiškė ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Su bylos medžiaga susipažinę teisėjai prokurorus įpareigojo patikslinti visų nukentėjusiųjų ir liudytojų gyvenamosios vietos adresus. „Byloje pateikti duomenys yra 20 metų senumo ir daugiau“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkė.
Pasak jos, kol kas neaišku, ar kaltinamiesiems buvo įteikti kaltinamieji aktai – juos Lietuvos generalinė prokuratūra buvo prašiusi įteikti savo kolegų iš Rusijos.
Šioje byloje teismas yra nusprendęs, kad procesas gali vykti už akių – pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.
Pasak teisėjų, Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Šioje byloje bus nagrinėjami 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
Pasak šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Alvydo Valiukevičiaus, byloje bus nagrinėjami 1991-ųjų sausį-rugpjūtį įvykdyti nusikaltimai.
„Jie yra kaltinami naudoję prieš atkurtos Lietuvos Respublikos valstybės institucijas smurtą, bauginimo priemones, areštus, laisvės atėmimus, asmens kratas, ką draudžia tiek tarptautinė teisė, tiek Baudžiamasis kodeksas“, – sakė jis.
Prokuroro teigimu, ikiteisminio tyrimo metu Rusijai buvo išsiųsti teisinės pagalbos prašymai, tačiau Lietuvai atsiųstame atsakyme buvo nurodyta, jog procesiniai veiksmai gali būti įvykdyti tik perdavus bylą Rusijos prokuratūrai.
„Kaltinamasis aktas yra įteiktas Lietuvos Respublikos centrinėse sutartyse numatytoms centrinėms susižinojimo įstaigoms užsienio valstybėje, šiuo atveju – Rusijos Generalinei prokuratūrai kaltinimai buvo išsiųsti, jų nuorašai, vertimai į rusų kalbą, taip pat buvo įteikti kaltinamieji aktai kaltinamųjų gynėjams, jų advokatams“, – sakė prokuroras.
A. Valiukevičius pažymėjo, kad griežčiausia bausmė, gresianti kaltinamiesiems, yra įkalinimas iki gyvos galvos.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.