Dideliais pažadais pardavėjai nesišvaisto. Buvusi „Lifestyle Club International“ įmonės direktorė Diana Chorlampenkovaitė kalba atvirai – kai susitinka du žmonės, jų santykių matematiškai apskaičiuoti nei nuspėti taro kortomis neįmanoma. Jei nebus fizinės traukos – vargu ar jų ryšys bus stiprus. Tačiau norinčių pamėginti – šimtai, o už narystę uždarame prestižiniame pažinčių klube vyrai pasiruošę sumokėti tūkstančius. Tiesa, moterų narystės bilietas suteikiamas „už gražias akis“.
„Gamtos nepakeisi“,- sako Diana, neslėpdama ir to, jog jos pačios gyvenime įdomių pasimatymų netrūksta. Dar prieš pusmetį Diana, eilinį kartą pavargusi nuo didmiesčio gyvenimo, metė darbą ir gyvenimą Londone – mergina nuo didmiesčio ritmo pabėgo į Braziliją. Tiesa, neilgam. Sugrįžusi vos po dviejų savaičių neskubėjo priimti sprendimų, kaip visada pasitikėjo pačiu gyvenimu, kuris ir vėl jai suteikė naują šansą – netrukus Diana sulaukė skambučio iš savo boso. „Sugrįžk į darbą, geresnių už tave nėra.“
– Jau ne vieną kartą esi viską metusi, tačiau kas kartą sugrįžusi gauni vis geresnį darbą Londone. Išduok paslaptį – ko reikia, kad gautum gerą darbą didmiestyje? Netikiu, kad tik gražių akių.
– Gražių akių neužtenka nei susirasti darbui, nei vaikinui. Pasitikėjimas savimi yra viskas! Svarbiausia investuoti į save - visada stengiausi apsupti save protingais žmonėmis, nesigėdiju klausti, ko nežinau, stengiuosi vis išmokti kažko naujo. Nieko nebijau, ir prie nieko neprisirišu, taigi neturiu, ko prarasti. Žmonės tai jaučia. Mes visi gyvenime galime daryti ką norime, ir tapti kuo tik norime – tik ne visi tuo tiki. Išbandžiau įvairiausius darbus, nuo pardavėjos iki marketingo ir viešbučių plėtros. Bet jeigu darbe imu jausti nuobodulį ir nustoju tobulėti – viskas. Jei keistis – tai radikaliai. Visos mano kelionės ir blaškymaisi kainuoja daug energijos ir pinigų. Bet tik taip jaučiu, kad galiu atrasti save.
Penkerius metus dirbau vadinamus biuro darbus Anglijoje – buvau atsakinga už kelionių žurnalų marketingą, pardavimus ir t.t. Korporacijų pasaulį pažįstu gerai, bet širdyje esu nerūpestinga klajoklė. Po darbo kelionių žurnale norėjau pabėgti nuo miesto. Nusipirkau bilietą į Havajus, į vieną pusę! Nors viza leido būti ten tik tris mėnesius, visas pabėgimas iš Londono užtruko metus. Kokią energiją nešiojiesi savyje – tokias pritrauki galimybes. Rugsėjį sugrįžusi į Londoną pradėjau dirbti vienos kompanijos verslo plėtros vadybininke. Iš pradžių „Lifestyle Club International“ buvo vienas iš daugelio mano plėtojamų projektų. Bet būtent į šį projektą įdėjau daug energijos, dirbau lyg sau ir tai davė vaisių. Viskas buvo mano atsakomybė, finansų vystymas, reklama, žmogiškųjų resursų plėtra. Pradėjau nuo idėjos, o dabar tai - pelningas verslas. Galiausiai tapau generaline direktore įmonėje, padedančioje aukštesnio sluoksnio žmonėms susirasti antrąsias puses.
– Koks yra „Lifestyle Club International“ veikimo principas? Kaip atrenkami kandidatai? Ar tokia veikla pasiteisina?
– Šio projekto tikslas – sukurti Londone patikimas susipažinimo paslaugas. Londone labai daug žmonių, o paradoksas tas, kad kuo daugiau žmonių, tuo sunkiau išsirinkti. Kita problema - žmonės neskiria laiko vieni kitiems pakankamai pažinti. Ši įmonė siūlo paslaugą, kuomet sau tinkamų žmonių sąrašą gali gauti vos per penkias minutes.
Dabar realybė žiauri – niekas nebeieško ilgalaikių partnerių, antros pusės kaip vienkartiniai indai – panaudojai ir išmetei, viskas kaip žaidimas. Ypač kai matai tiek daug žmonių, t.y. galimybių aplink save. Kiek pats turi laiko išmėginti, susipažinti? Baisu, kad gali visur nespėti arba tiesiog išsirinkti netinkamą. Tačiau internetiniai pažinčių puslapiai situacijos nepagerina. Virtualioje realybėje gali tapti kuo tik nori, o iš tiesų tai tėra žmonių erzinimas, toli nuo tiesos.
Kita pusė yra rimtos piršliavimo kompanijos, turinčios labai ilgą įdirbį, tačiau už savo paslaugas prašančios dešimčių tūkstančių svarų sterlingų atlygio. Jų reklaminiai šūkiai yra „surasime Tavo gyvenimo meilę, padėsime sukurti šeimą“ ir pan. Bet ar ne per daug žada? Meilė - tai labai pirmapradis jausmas, kurio esmė dažnai prasideda nuo tos fizinės „chemijos“ – to negalima suplanuoti nei prognozuoti remiantis jokiais algoritmais. Tai turi vykti natūraliai.
„Lifestyle Club International“ yra trys departamentai, merginoms „The Unwritten Rule“ („Nerašyta Taisyklė“ ang. K.), vaikinams „First Percent“ („Pirmas Procentas“ ang.k.), ir renginių departamentas „Fashion Meets Finance“.. Vyrai ir moterys viską mato labai skirtingai. „Unwritten rule“ skyriaus taisyklė – merginoms viskas už dyką. Moterys investuoja į savo grožį, o vyrų darbas rūpintis jomis, taip pat ir mokėti už narystę. Tai yra šio verslo pagrindas.
Šis mano projektas užėmė atskirą nišą – tai kažkas tarp internetinio pažinčių puslapio ir rimtos meilės paieškų kompanijos. Mano darbas buvo ne tik surasti suderinamus, išsilavinusius žmones, bet ir suorganizuoti pasimatymą, pasirūpinti, kad klientams susitikus nebūtų to keistumo ar nejaukumo jausmo.
Norint tapti nariu nebeužtenka tik užpildyti anketą. Su kiekvienu kandidatu susitikdavome asmeniškai įmonės biure, kalbėdavomės, aiškinomės. Kūrėme video-profilius merginoms. Peržiūrėję įrašą vaikinai, manau, yra daug arčiau realybės, nei pamatę retušuotas nuotraukas. Tada, jei abi pusės sutinka, organizuojamas pasimatymas. Dažnai klientus palydėdavau iki pasimatymo vietos ir pristatydavau vieną kitam.
Niekada nežadėjau vyro, žmonos ar visą gyvenimą trunkančios meilės. Mano pažadas realus – tai „kokybiški“ žmonės.
– Kodėl už narystę moka tik vaikinai? Ar pati asmeniškai pritari tokiam modeliui?
– Narystė vaikinams kainuoja nuo 2 500 iki 5 000 svarų sterlingų už metus. Tokiu būdu ir merginos, ir mes galime būti tikri, kad vyrai bus finansiškai pajėgūs ir visada pasirūpins sąskaitomis restorane ir kitur.
Pati pritariu šiam modeliui – gamtos nepakeisi. Be to, vyrams labai patinka aprūpintojo vaidmuo, tai labai glosto jų ego. O moterys nori vilioti ir būti globojamos. Man atrodo, taip bus visada.
Gali kilti klausimas: kas iš to vaikinams? Juk jie gali užsiregistruoti bet kuriame portale dykai, arba tiesiog naudotis eskorto merginų paslaugomis. Dideleme mieste įmanoma viskas – nuo skalbyklos paslaugų iki gėlių pristatymo į namus. Kažkas už pinigus gali tau parašyti CV, kažkas – apsimesti tavo mergina. Į mus kreipėsi vyrai, kuriems svarbu ne pirkti paslaugas, bet rasti abipuse pagarba pagrįstus santykius.
– Bet apie šį darbą kalbi jau būtuoju laiku?
– „Lifestyle Club International“ biuras yra pačiame Londono centre, Oxford Circus. Ten kas dieną plaukia būriai žmonių – ateina daugybė kandidatų – ir vaikinų, ir merginų, norinčių tapti nariais. Dirbome sėkmingai, todėl mūsų kubo narius į įvairius renginius ir vakarėlius ėmė kviestis kitų kompanijų atstovai. Mes savo ruožtu, nusprendėme įkurti dar vieną klubą kompanijos viduje „Fashion Meets Finance“ – tai renginiai skirti plėsti pažintims tam tikro sluoksnio ar gyvenimo būdo žmonių tarpe. Tai gali vykti madų pristatymo metu, stilingame vakarėlyje, įdomiose vietovėse. Svarbiausia surasti tam tikros kokybės žmones. Tokiame mieste kaip Londonas – laiko mažai, dar gi labai svarbu ką tu pažįsti, su kuo leidi laiką. Man labai pasisekė, savo darbo dėka kas dieną sutikdavau gražių ir įdomių žmonių: modeliai, aktoriai, žmonės iš televizijos, verslininkai ir t.t. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad iš esmės skyrėsi mano ir pagrindinio įmonės akcininko požiūriai. Man norėjosi dirbti kokybiškų santykių linkme, jam – efektyvios eskorto agentūros. Pajutusi, kad tai kertasi su mano vertybėmis įmonę palikau. Tačiau labai pravertė čia įgytos pažintys – žmonės, susižavėje mano organizaciniais ir komunikaciniais įgūdžiais ėmė siūlyti įvairius darbus ir projektus. Taigi dabar dirbu laisva samdoma verslo projektų vystytoja Londone.
Mano darbo diena labai užimta – rytinė treniruotė, susitikimai, verslo pietūs. Dažniausiai vakarieniauju restorane, o dar tris kartus per savaitę pati einu į pasimatymus. Mano pačios gyvenimas dabar – kaip pasimatymų maratonas. Po metų man sukaks trisdešimt. Minėjai, kad rašysi knygą šia tema – aš esu puikus tyrimo objektas! Graži, protinga, sėkminga, turiu tiek daug galimybių – karjeros ir pažinčių, bet savo vienintelio dar neradau.
– Ką geriausia rengtis į pirmą pasimatymą? Kur eiti? Turbūt dažnai sulauki panašių klausimų.
– Svarbiausia būti savimi. Dažniausia žmonių klaida, kad jie bando sužavėti tuo, kas jiems nėra natūralu. Yra toks angliškas pasakymas „būk geriausia savęs versija“. Merginos makiažo ir šukuosenų dėka gali tapti tiesiog meno kūriniu! Ypač Londone, čia tiek galimybių, jei nėra pinigų – galima daugybę dalykų rasti vintažo parduotuvėse. Nusipirkau plėvesuojantį paltą iš „H&M“ ir „Louis Vuitton“ akinius už tris šimtus svarų. Atrodo tiek nedaug, bet einant gatve atsisuka žmonės – atrodau kaip kino žvaigždė.
– Ar tavo klientų tarpe yra lietuvių?
Yra, bet nė vieno vyro. Keista tendencija: Rytų Europos merginos kyla, o vyrai smunka visomis prasmėmis. Kodėl - nežinau.
– Ar žinai kokią nors statistiką, kiek porų po pirmo pasimatymo nueidavo į antrą?
– Tokios statistikos nėra. Bet iš esmės aš ja nepasitikėčiau. Italai karščiausi meilužiai, amerikiečiai nemoka rengtis... pamirškime tai. Žmonės dabar daug keliauja, yra skirtingi, jie tampa globalios visuomenės nariais, kurie dažnai iškrenta iš įprastinės statistikos ir stereotipų rėmų.
– Esi dar labai jauna, o apkeliavai jau pusę pasaulio ir jau tvirtai stovi ant kojų. Kaip tau tai pavyko?
– Baigusi mokyklą visą vasarą pradirbau batų parduotuvėje Lietuvoje – taupiau pinigus studijoms. Tačiau tuometinis mano vaikinas gyveno Anglijoje. Neiškenčiau, taip pasiilgau, kad išvažiavau paskui jį. Porą metų pagyvenusi Anglijoje pamačiau, kad čia ir įdomiau, ir galimybių daugiau, prasiplėtė mano akiratis. Nusprendžiau likti ir galiausiai mokslus baigiau čia. Mano išsilavinimas – tarptautinio verslo ir viešųjų ryšių bakalauras. Anglija suteikia galimybių būti kur tik nori ir kuo tik nori.
Atrodo, dar neseniai sėdėjau lėktuve pirmą kartą ilgam palikdama Lietuvą, o va dabar, po dešimties metų, jau esu apkeliavusi beveik visą pasaulį. Pietų Amerika, Centrinė Amerika, Šiaurės Amerika ir, aišku gi, Havajai. Išmaišiau visą Europą, buvau Egipte, Indijoje. Dabar beliko aplankyti Japoniją, Kiniją, Australiją ir Pietų Afriką. Iš viso lankiausi keturiasdešimt penkiose šalyse. Kažkada atsispausdinau visų pasaulio valstybių sąrašą ir skaičiavau, kiek laiko užtruktų jas apkeliauti, kiekvienoje paviešint bent savaitę. Reikėtų dešimties metų.
Kelionės visada buvo mano gyvenimo prioritetas. Nesu nei protingesnė, nei geresnė už kitus. Esmė tame, kaip save priimi ir kaip priimi gyvenimo iššūkius ir galimybes. Aš visada griebiu galimybės bėgte, kone keturiomis. Kas nors pasiūlo bet kokią kelionę – ir vykstu! Pavyzdžiui, išvyka į Indiją gavosi šitaip: su indų kultūra susipažinau dirbdama indiško maisto restorane Londone, tačiau vasaros čia leisti nenorėjau. Trims mėnesiams išvykau į Kaliforniją. Ten vos per savaitę susiradau darbą viešbutyje, ten susipažinau su vietiniais, kurie pakvietė mane į savo vestuves Izraelyje... Mintimis ir širdimi visada esu atvira pačiam gyvenimui ir viskam, ką jis man duoda. Svarbu neapsiriboti vienarūše energija, tada atsitinka daugiau dalykų. Nereikia užstrigti aklai ties vienu tikslu, bet įsileisti kitas galimybes, matyti, kas vyksta aplinkui ir reaguoti į tai. Viskas nutinka dėl priežasties. Juk nuolat aplink vyksta tiek dalykų, kiekviena diena gali būti nuotykis, jeigu tik leistum tiems nuotykiams ateiti į tavo gyvenimą. Aš leidžiu.
– Kur labiausiai patiko?
– Man be galo patinka Londonas, jo kultūrinė įvairovė - čia susirenka geriausieji. Jau vien klubų, restoranų kiek, per porą žingsnių vienas nuo kito, bet kurį vakarą gali rinktis tarp japonų, Indų, meksikiečių ir daugybės kitų virtuvių. Čia gali būti savimi, gali pasirinkti kokį tik norį gyvenimo būdą, netgi tam tikrą tautą atspindintį rajoną, jei nenori nereikia mokytis pritapti. Todėl visur keliauju iš Londono. Londonas kaip senas mano meilužis, pas kurį visada gera sugrįžti.
– Sako, kelionės protingus žmones daro protingesnius, o kvailus – kvailesnius. Ar sutinki? Ką tau gyvenime davė kelionės?
– Nesutinku. Priklauso, ką vadinsime keliavimu? Viena yra atostogauti, kita – pagyventi šalyje.Yra daugybė verslininkų, kurie keliauja kasdien. Bet ar jie ką nors pamato? Man toks dalykas kaip vykti tingių atostogų nebeegzistuoja – arba keliauju, arba tiesiog gyvenu. Aplankyti vietą neužtenka, kad vėliau sakytum „aš ten buvau“. Ką reiškia iš tiesų būti? Savaitės reikia vien apsiprasti, dviejų savaičių pradėti pažinti, trijų savaičių – susirasti draugų, ir tik tada jau gali sakyti, kad iš tiesų ten buvai, pagyvenai. Reikia laiko iš tiesų pajusti atmosferą. Vykti į greitą kelionę, kur viskas apžiūrima paskubomis – tas pats kas peržiūrėti nuotraukų albumą.
Bet svarbiausia – ilgose kelionėse aš pažinau ne vietas, bet skirtingus savo „aš“ aspektus. Vienokia buvau Havajuose, kitokia – Pietų Amerikoje; keičiasi mano požiūriai, reakcijos. Aplankytos vietos visada įsimena tuo, kas ten nutiko man – ne istorine, bet asmenine patirtimi.
– Kaip matai savo ateitį? Kokie planai toliau?
– Praėjusį savaitgalį praleidau Amsterdame, netrukus atskrenda į svečius mano mama. O mėnesio vyksiu į draugės mergvakarį Ibizoje, po to – linksmos vestuvės Lietuvoje. Šiemet man sukako dvidešimt devyneri. Esu labai dėkinga gyvenimui – aš jau turiu verslą ir nuostabų gyvenimą Londone. Bet iš tiesų Londoną visada matau kaip sceną – grįžtu į čia ir užlipu ant scenos, kažką vaidinu, kažką įtikinu, bet realybė yra kažkur kitur. O juk iš tiesų esu paprasta mergina. Ambicinga keliauninkė, bet noriu ir šeimos, meilės, vaikų, draugų, to „ilgai ir laimingai gyveno“. Aišku, norėčiau gyvenimo būdo, kur galėčiau kelis mėnesius per metus keliauti aplink pasaulį. Jau kurį laiką tyliai plėtoju pasaulinio hostelių tinklo „Wonder-Inn“ idėją. Norėčiau sujungti kelionių ir išsilavinimo koncepcijas. Šią žiemą leisiuosi į kelionę aplink pasaulį, rašysiu savo blogą, kelsiu vaizdo įrašus į „Youtube“ ir šitaip pamėginsiu surasti rėmėjų šiai verslo idėjai. Kol kas gyvenimas – vienas malonumas, o turiu dar tiek daug kitų idėjų, projektų susijusių su televiziją, verslo idėjų, o gal rašysiu knygą – apie mane tikrai išgirsite daugiau. O dar labai noriu sutikti žavingą vaikiną, ištekėti, ir toliau keliauti, mokytis ir atsikėlus ryte džiaugtis nauja diena.
Skaitantiems šį interviu labai noriu palinkėti daugiau pasitikėjimo savimi ir pozityvumo.