„Kiek žinau, tačiau netvirtinu, kad mano informacija yra visiškai patikima, Irane yra tik dvi lietuvės. Viena jų baigia persų literatūros studijas, kita yra ištekėjusi. Daugiau lietuvių Irane nėra“, – šyptelėjo I. Koreivaitė, viena iš nedaugelio mūsų tautiečių, nuolat besilankančių Irane.
Tiesa, šioje, lietuviams menkai tepažįstamoje šalyje, pirmą kartą ji atsidūrė ne kaip keliautoja, o kaip studentė, turinti surinkti medžiagą baigiamajam darbui. Prieš 13 metų I. Korevaitė įstojo į Vilniaus universiteto Orientalistikos centrą studijuoti lyginamosios kultūrologijos, pasirinko arabistikos ir iranistikos specializaciją.
Šiuo metu Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ji dėsto politinio ir radikalaus islamo bei Vidurio Rytų regiono studijų kursus.
Pirmą kartą Irane apsilankė prie 10 metų
„Į pirmąją stažuotę tirti Ašūros ritualikos išvykau prieš dešimt metų. Ašūra – kasmetinis dešimtį dienų trunkantis gedulingas minėjimas, kurio metu šiitai (islamo konfesinė grupė) prisimena 680 metais Kerbeloje, Irake nužudytą 3-ąjį imamą Huseiną ir jo nukankintą palydą.
Prieš 10 metų Iranas buvo kur kas uždaresnė šalis nei yra šiandien. Internetinio ir mobilaus ryšio kompanijos neturėjo tinkamos infrastruktūros ir neteikė gerų ryšio paslaugų, neturėjo mobiliojo ryšio tiekimo sutarčių su užsienio valstybėmis (bent jau su Lietuva). Dėl to susidarydavo atskirties nuo likusio pasaulio įspūdis. Reikėdavo ilgą laiką laukti, norint įsigyti vietinę mobiliojo telefono kortelę. Gatvėse žmonių apranga buvo juodesnė. Taip pat pragyvenimo lygis buvo žemesnis, šiuo metu Irane yra brangiau.
Irano visuomenė vis dar uždara, net ir turizmo infrastruktūra nėra pilnai išvystyta. Vis tik šalis nuolatos keičiasi, ekonomikai augant ir atsiveriant, keičiasi ir visuomenė. Tai pat švelnėja religinio elito politinės pozicijos. Irano ministerijos, ypač Naftos, Prekybos, Energetikos, Komunikacijos ir informacinių technologijų bei Pramonės, kasyklų ir prekybos siūlo palankias sąlygas užsienio investuotojams. Kasmetinėje konferencijoje Teherane šiemet buvo svarstomi investicijų ir eksporto saugumo klausimai.
Tarp Irano ir didžiųjų pasaulio valstybių vykstančių branduolinių derybų rezultatas, šių metų Balandžio 2 dieną pasiektas preliminarus susitarimas, yra vertinamas, kaip nauja galimybė Vakarų verslui po ilgą laikotarpį trukusių suvaržymų grįžti į Iraną. Galima tik numatyti, kad, jei Iranui ir Vakarų derybininkėms liepos 1 d. pavyks pasirašyti galutinį susitarimą ir sankcijos bus atšauktos, į Iraną plūstels pasaulio investuotojai. Tokiu atveju šalis dar sparčiau keisis“, – pasakojo ji.
Papasakojo, kas nustebino
Paklausta apie tai, kas ją pirmą kartą apsilankius Irane labiausiai nustebino, I. Koreivaitė patikino, kad dabar tai net sunku atsiminti.
„Vis tik neabejotinai kiekvienam atvykusiam į akis krenta neįprasti dalykai, pavyzdžiui, žmonių apranga. Tiek vyrai, tiek moterys Irane turi nešioti hedžabą, t.y. vyrai negali išeiti į gatvę vilkėdami šortais, prieš dešimtmetį – taip pat ir marškiniais trumpomis rankovėmis. Moterys papildomai turi dengti plaukus. Tokie apribojimai yra Irano viešosios tvarkos taisyklė, už kurios nesilaikymą taikomos administracinės nuobaudos. Nuo 2013 m. buvusį prezidentą Mahmud Ahmedi Nedžadą pakeitė Hasan Rouhani. Jis iš gatvių atšaukė moralės policiją, vis tik basidž (saugumo pajėgos pavaldžios aukščiausiajam lyderiui Ali Khamene‘i) toliau prižiūri aprangos kodą ir bendrą moralinę atmosferą. Atkreipiau dėmesį į tai, kad Irano visuomenė yra itin jauna (60 proc. visuomenės yra iki 35 metų amžiaus) ir tai pastebima gatvėse. Nemaloniai nustebino Teherano dydis, užterštumas ir žmonių kiekis, manoma, kad jame dienos metu gali būti iki 20 mln. žmonių.
Vis tik labiausiai nustebino Gumo, religinio Irano centro, aplinka. Lietuvoje Knygų mugėje apsilankiusio iraniečių kilmės rašytojo Kader Abdolah knygoje „Mečetės namai“ revoliucijos naujienos atskrieja iš Gumo. Knygoje miestas taip pat yra žmonių nerimo šaltinis. Gumas yra apsuptas dykumos, jame stovi du didžiuliai mečečių kompleksai. Juose nuolatos pilna žmonių, yra skaitomos paskaitos, vyksta pamaldos, žmonės renkasi prie šiitų imamo Reza sesers mauzoliejaus ir tikisi palaiminimo (baraka). Didelė dalis Gumo vyrų yra seminaristai arba dvasininkai-teisininkai, vilkintys ilgą drabužį ir turbaną (juodas simbolizuoja, kad asmuo priklauso Pranašo Muhamado giminei), moterys vilki čadras (juodą gobtuvą). Miesto gyvenimas stipriai skiriasi nuo likusio Irano. Nustebino, kad sugebama išlaikyti tokią uždarą sistemą“, – pasakojo ji.
Vyriausybė politika – nepalanki visuomenės ir ekonomikos vystymuisi
Vis dėlto dabar I. Koreivaitę stebina visai kiti dalykai. Anot jos, dažniausiai tie, kurių įprastai keliautojai nepastebi.
„Po dešimtmečio Irane mane stebina visuomenės ir ekonomikos vystymuisi nepalanki vyriausybės politika, prasta buvusio prezidento Ahmedi Nedžado diplomatija ir ekonominė politika (tiesa, šiuo metu ypatingai džiugina esamo prezidento Hasan Rouhani tiek vidaus, tiek užsienio politika) ir daugelis kitų kasdieninį žmonių gyvenimą veikiančių aspektų“, – sakė ji.
Ji taip pat pastebėjo, kad politinė valdžia religinę simboliką ir religinius sentimentus išnaudoja tam, kad konsoliduotų visuomenę, primintų jai, kas yra jos priešai.
„Pavyzdžiui, khalifo Yazido kariuomenė, nužudžiusi imamą Huseiną, skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo aptaisoma britiškomis uniformomis (britams okupavus Iraną) ar vakarietiškais drabužiais, po 1979 m. Irano Islamo revoliucijos procesijose pasirodydavo ir JAV simbolių. Pačios Irano revoliucijos šūkis buvo „Kiekviena vieta Kerbela, kiekviena diena Ašūra.“
Sužavėjo artumas tradicijoms
Tiesa, labiausiai Irane ją žavi žmonių artumas savo kultūrinei muzikos, poezijos, senovinių amatų tradicijai.
„Iraniečiai yra atsidavę senųjų persų poetų Rumi (Maulana), Sa‘adi, Hafez gerbėjai. Lanko jų mauzoliejus, namuose skaito jų poeziją, ją dainuoja, retas nežino bent kelių gazelių. Irano persų kalba (farsi) yra laikoma pasiekusi poetiškumo lygmenį. Geras kalbos valdymas yra itin gerbtina savybė.
O labiausiai nuliūdino tai, kad Irano intelektualai negali laisvai kalbėti savo valstybėje. Net ir tie, kurie tesiekia aukštesnės socialinės gerovės yra vertinami įtariai ir vis dar negali padėti savo visuomenei evoliucionuoti“, – pasakojo ji.
Irano visuomenė – manieringa
Tiesa, nors vyrauja stereotipai, kad Iranas – nesaugus ir net kiek atsiliekantis nuo kitų šalių kraštas, I. Koreivaitė su tuo nesutinka.
„Norisi akcentuoti, kad nors Iranas daugeliu prasmių priklauso trečiajam pasauliui, kartu jis yra progresyvi šalis: visuomenė yra išsilavinusi, miestuose žmonės naudojasi naujausiomis technologijomis, Irano modernaus meno atstovai yra žinomi pasaulyje. Anot mūsų gydytojų, besilankančių Irane, ligoninės turi naujausią medicininę įrangą. Atvykus į Teheraną ir patekus į tam tikrus visuomeninius sluoksnius, kurį laiką galima manyti, kad be gatvės viešosios tvarkos, aprangos kodo bei būtinybės susilaikyti nuo politinių temų kiti skirtumai yra minimalūs.
Neabejotinai Iranas yra tradicinė, islamiška šalis, pasižyminti manieringa visuomene. Sugebėjimas rodyti pagarbą yra išsilavinimo rodiklis. Visuomeninė erdvė nėra tokia stipri, kaip vidinė – šeimų, dėl to be bendrų taisyklių kiekviena šeima turi savas, priklausomas nuo jų tradiciškumo ir religingumo lygmens. Irano visuomenė nėra vienalytė: miesto gyvenimas stipriai skiriasi nuo kaimo. Modernus, liberalistinių pažiūrų ir politiškai aktyvus Irano miestų jaunimas veda visiškai kitokį gyvenimo būdą ir turi kitus reikalavimus vyriausybei nei tradicinis kaimo vietovių jaunimas. Dėl to ir reikalavimai bei taisyklės priklauso nuo erdvės, su kuria susiduri, kurioje dirbi ar gyveni“, – sakė ji.
Tai – viena saugiausių ir ramiausių Vidurio Rytų šalių
Pasak I. Koreivaitės, Iranas šiuo metu yra viena ramiausių ir saugiausių Vidurio Rytų šalių.
„Irane nuo 1979 m. revoliucijos neramumai buvo kilę tik 2009 m. po Ahmedi Nedžado perrinkimo antrai kadencijai. Tuomet į gatves išėjo jauni žmonės reikalaudami iš valdžios pasiaiškinimo, kur dingo jų balsas, skirtas reformatoriui Musavi. Šie neramumai vėliau buvo pavadinti Žaliąja revoliucija.
Kitas klausimas yra Irano užsienio politika. Iranas, valdant Ahmedi Nedžadui, pasižymėjo agresyvia retorika. Taip pat Iranas finansine pagalba bei ginklais remia Vidurio Rytų judėjimus, kuriuos tarptautinė bendruomenė yra įvardijusi teroristinėmis organizacijomis. Vėl gi Irano nereikėtų matyti tik kaip kenkiančio Vidurio Rytų regiono stabilumui ir nebendradarbiaujančio. Iranas padėjo jungtinėms pajėgoms invazijos į Afganistaną metu, šiuo metu padeda kovoti su Islamo valstybės grupuote Irake“, – priminė ji.
Išaugo specifinio mentaliteto karta
Pasak I. Koreivaitės, režimo palaikoma politika riboti priėjimą prie informacijos, cenzūra, politinis persekiojimas ir kiti autokratinio valdymo elementai per 34 Islamo Respublikos gyvavimo metus išaugino specifinio mentaliteto kartą.
„Tikėtina, dėl to biurokratinis aparatas pasižymi neveiksmingumu, šalyje aukštas korupcijos lygis. Vis tik iraniečiai man pasirodė atviro mąstymo, atviri kritikai, taikūs ir išdidūs.
Ne kartą girdėjau ir pačius juos sakant, kad jų tolerancijos kritikai ir atvirumo diskusijai lygmuo skiriasi nuo sunitų. Atseit šiizmo pamatinė teologinė mokykla yra mutazele – racionaliųjų. Šis neužsispyrimas ties pažodine tradicija formavo jų mentalitetą ir kasdieniame gyvenime teikia lankstumo.
Sužavėjo gebėjimas sugyventi šeimose, bendruomeniškumas, svetingumas, pagarba savo tradicijoms, vyresniems, svetimšaliams, moterų aktyvumas ir stiprybė“, – paklausta apie iraniečių mentalitetą, pasakojo ji.
Daugiau nei pusė studentų – moterys
Nors sklinda gandų, kad moterys Irane negali laisvai studijuoti, I. Koreivaitė patikino, kad tai nėra tiesa. Pasirodo, Irano moterys universitetuose sudaro daugiau nei pusę studentų.
„Tiksliųjų mokslų ir inžinerijos specialybėse jų skaičius viršija 70 proc. Inžinerijos specialybėse moterų įsitraukimas reitinguojamas pirmu pasaulyje, tiksliuosiuose moksluose antru po JAV. Galima pastebėti, kad humanitarinėse specialybėse, kuriose moterų skaičius turėjo būti apribotas, dabar jų skaičius tik išaugo. Kelios dešimtys universitetų buvo pasiryžę riboti moterų stojimą, vis tik eilė universitetų atsisakė taikyti tokius atrankos kriterijus.
Irane veikia skirtingi galios centrai ir neretai jų pozicijos yra skirtingos. Irano religinio elito sluoksnis (ulama) nėra vienalytis. Sakykim, buvusio prezidento Ahmedi-Nedžado pažiūros buvo itin konservatyvios, jis sekė radikalių pažiūrų ayatulah Mesbah Yazdi. Dabartinis prezidentas (nuo 2013 m.) priklauso nuosaikiesiems, prezidentas Khatami (1997 - 2005 m.) buvo reformatorius. Taip pat prezidentų galias riboja aukščiausiojo lyderio pozicija bei visuomeninės nuomonė. Daugelis universitetų yra privatūs, jie turi savo politinį užnugarį ir gali priimti individualius sprendimus.
Neabejotinai, konservatyvus religinis elitas turi savo programą moterų atžvilgiu. Jie bando agituoti už vadinamą „balanso sistemą“. Anot jų, moters saviraiška neturi atitrūkti nuo jos pareigų. Ji turi teises, kurios iš esmės remiasi į jos pareigas. Vis tik šalia ulamos argumentų egzistuoja ir kitos stiprios pozicijos.
Studentai Irane – mažiau savarankiški
Paprašyta palyginti mokymosi sistemą Irane ir Lietuvoje, I. Koreivaitė patikino, kad ryškių skirtumų tikrai yra.
„Irano studentai rodo neįprastą pagarbą dėstytojui. Studentai yra mažiau savarankiški, priklausomi nuo dėstytojo autoriteto. Net Europos šalyse skiriasi akademinis rašymas ir minties mokyklos. Natūralu, kad iraniečių akademikų stilius yra specifinis. Irano universitetai vienas nuo kito skiriasi savo aplinka: Teherano universitetas pasižymi laisvesne politika, kituose valstybiniuose universitetuose studentų saviraiška yra labiau ribojama ir t.t.
Bendradarbiavimas tarp universiteto ir politinių struktūrų pakankamai intensyvus. Nors akademinė bendruomenė vengia ar labai atsargiai viešai kritikuoja religinio elito politiką“, – pastebėjo ji.
Netolimoje ateityje išaugs lietuvių susidomėjimas Iranu
Pasak tyrėjos, dabartinę Irano politiką itin sunku paaiškinti, neišmanant šiizmo religijos, religinės teisės bei nesuprantant, kaip jos veikia politiką.
„Iranas yra teokratinė valstybė. Tai reiškia, kad religinis elitas valdo valstybę ar bent kontroliuoja valdžios organų veiklą (parlamento darbą prižiūri Sargų Taryba ir t.t.). Keli šimtai tūkstančių studentų, būsimų valstybės funkcionierių, vienu metu yra ruošiami Gumo seminarijose (havza). Jie mokomi islamo teologijos (‘ilm al-kalam), teisės (fikh), Pranašo ir imamų tradicijos ('ilm al-hadys), filosofijos (falsafa), misticizmo (’irfan), logikos (mantik), gramatikos (lugha), Kurano aiškinimo (tafsir), istorijos (tarikh), biografijų mokslo (’ilm ar-ridžal). Irano aukščiausiasis politinis lyderis taip pat yra ir aukščiausias dvasininkas. Jo politinėse kalbose teisingumo, lygybės, laisvės ir kitos sąvokos yra šiitinės. Tad lyderio politinių kalbų ir sprendimų supratimą pagerina šiizmo bei khomeinizmo (pirmojo aukščiausiojo lyderio šiizmo interpretacijos) išmanymas. Toks intymus religijos ir politikos santykis Irane paskatino mane tęsti studijas Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute“, – patikino I. Koreivaitė.
Dabar jos stažuočių Irane tikslas – gilinti islamo teisės, teologijos ir khomeinizmo ideologijos žinias, kurios gali padėti geriau analizuoti Irano politiką.
„2012 m. pradėjau stažuotis vienoje Irano seminarijų Gume. Lygiagrečiai turėjau stažuotę Teherano universitete Teisės ir politikos mokslų fakultete. Vis tik pagrindinė mano mokslinė veikla siejasi ne su Iranu, o su Lietuva.
Irano politinis aktyvumas pastaraisiais metais vis auga, tad Irano politinės sistemos, geopolitinių ambicijų ir veiklų išmanymas darosi vis reikalingesnis politikos mokslų studentams. Manau, kad netolimoje ateityje Lietuvos investuotojai, gamintojai, verslininkai taip pat turėtų susidomėti Iranu. Iranas yra viena didžiausių šiuo metu atsiveriančių rinkų, tad Irano rizikų, kultūrinės specifikos ir ekonominės sistemos žinių poreikis Lietuvoje gali dar labiau išaugti“, – įsitikinusi ji.