„Buvau jauna maksimalistė. Lietuvoje studijavau anglų kalbos filologiją, tačiau trūko pinigų, todėl nusprendžiau išvažiuoti į Londoną, ketinau ten kurį laiką pagyventi, susirasti darbą. Taip atsitiko, kad atsidūriau Londono „Eeast Ham“ rajone. Namo, kuriame nuomojausi kambarį, savininkas buvo mano būsimas vyras. Taip ir susipažinome. Jei man kas tada būtų pasakę, kad tapsiu musulmone, būčiau garsiai nusijuokusi, bet atsitiko taip, kaip atsitiko. Jau šešerius metus esame susituokę, o prieš metus priėmiau islamą“, – savo pasakojimą pradėjo mergina.
Į vietinę mečetę nuėjo viena
Pirmą kartą koraną ji pasakoja perskaičiusi tuomet, kai suprato, kad simpatija naujam pažįstamui virsta į vis rimtesnius jausmus.
„Tiesiog norėjau turėti daugiau informacijos, kuria galėčiau dalintis diskutuodama su tėvais, draugais, kurie apie islamą žino tik iš žiniasklaidos. Jau tuomet supratau, kad islamo religija nėra tokia, kokią ją bandoma pateikti. Visą tą laiką manyje vis kažkas kirbėjo, todėl prieš metus dar kartą paėmiau koraną į rankas, perskaičiau daugiau religinio pobūdžio knygų ir viena nuėjau į vietinę mečetę. Ten pasakiau liudijimą ir tapau musulmone“, – pasakojo Jurgita.
Ji iš karto paneigė galinčius pasklisti gandus, kad taip pasielgti ją privertė vyras ar jo šeima. Pasak Jurgitos, jos vyras – nepraktikuojantis musulmonas. Tad jis ne tik negalėjo atsakyti į jai iškilusius religinius klausimus, nes pats nelabai ką apie tai žinojo, bet ir išgirdęs apie pasikeitusią žmonos patyrė nemenką šoką.
„Šis mano žingsnis yra tarsi paskata vyrui būti geresniu musulmonu“, – šyptelėjo ji.
Jurgita pasakojo, kad kiti jos artimieji sureagavo skirtingai – vieni ją tiesiog pasveikino, kiti – sukiojo pirštą prie galvos
„Vyro tėvai, mano uošviai, tiesiog pasveikino, jie ir prieš tai mane labai mylėjo, tad jų požiūris niekaip nepasikeitė. Mano artimieji sureagavo labai skirtingai. Jie nebuvo nei už nei prieš šį mano sprendimą. Mama galbūt tik buvo kiek nusivylusi, kad daugiau niekada nebenešiosiu trumpų suknelių, nors niekuomet jų labai ir nemėgau. Draugai liko tie patys, kokius ir turėjau“, – paklausta, kaip į jos atsivertimą reagavo artimieji, sakė ji.
Kadaise pati tikėjo mitais, dabar juos skuba paneigti
Jurgita kadaise pripažįsta pati tikėjusi kone visais islamą gaubiančiais mitais. Tiesa, dabar jie jai mažų mažiausiai kelia juoką, tačiau neretai verčia nuliūsti ar net pasipiktinti.
„Taip, aš irgi kažkada tikėjau, kad korane liepiama žudyti kitatikius. Iš tikrųjų, musulmonams leidžiama ginti savo žemę ir namus tik jei juos kas puola. Kitas populiarus mitas – kad musulmonai vyrai negerbia savo žmonų, jos neturi jokių teisių. Tačiau svarbu suprasti, kad ne islamas atima teises iš moterų, o išsigimę vyrai, kuriems tai yra patogu. Asmeniškai aš nepažįstu nė vieno musulmono vyro, kuris muštų savo žmoną, tačiau negaliu teigti, kad tokių vyrų nėra. Nedrįsčiau drąsiai sakyti ir, kad visi musulmonai vyrai yra tobuli. Tikrai ne visi mitai yra tik pramanai. Tačiau įtaką tokiam jų elgesiui dažniausiai daro ne religija, o kultūra, vertybės, kurias jie atsinešė iš šeimos.
Mano vyras yra puikiai išsilavinęs, gražiai tėvų išauklėtas žmogus. Neduok dieve, jis pamėgintų prieš mane pakelti ranką, būtų greitai sutvarkytas“, – šyptelėjo ji.
Turi kelias žmonas, visos jos – po vienu stogu
Jurgita mitu taip pat vadina Lietuvoje paplitusį požiūrį, kad musulmonai vyrai gali turėti moterų haremą.
„Taip, islamo religija leidžia vyrui turėti 4 žmonas, tačiau jie turi užtikrinti, kad su visomis moterimis elgsis vienodai. Jei vyras žino, kad su tiek žmonų susitvarkyti negalės, tačiau vis tiek veda kelias moteris, daro didelę nuodėmę“, – pasakojo ji.
Jurgita pasakojo asmeniškai pažįstanti kelias tokias šeimas, tačiau dažniausiai tokį šeimos modelį propaguoja atvykėliai iš musulmoniškų Afrikos valstybių. Neretai visi šeimos nariai dar ir gyvena po vienu stogu. Anot Jurgitos, jos palaikomoje islamo šakoje tai neleistina.
Žiaurūs dėl asmeninių savybių, o ne dėl islamo
„Reikia paminėti, kad yra labai daug islamo šakų. Aš seku tradicinį sunni islamą, pranašo Mohammedo pavyzdžiu. Manau, kad musulmonams tarpusavyje reikėtų atviriau kalbėti apie islamo atšakas, principus, kuo vadovaujamasi. Iš to kyla daug nesutarimų“, – patikino ji.
Jurgita pabrėžė smerkianti visus musulmonų išprovokuotus teroro aktus. Ji patikino mananti, kad minimus išpuolius išprovokavo ne religija, o politinė situacija, valdžios troškimas, tiesiog žmonių žiaurumas. Ji nemano, kad atsakomybę už visus išpuolius turėtų prisiimti islamo religijos atstovai.
„Visose religijose yra žiaurių žmonių. Mes, musulmonai, tikime, kad koraną pranašui Mohammedui perdavė angelas Gabrielius. Dievas atsiuntė šią knygą, kad ištaisytų visas klaidas, padarytas toroje ir biblijoje. Visose trijose knygose parašyta, kad moterys turi dengtis, kad kiaulienos valgyti negalima. Tačiau korane išsamiau aprašyta, kaip teisingai praktikuoti religiją. Aiškiai išdėstyta, kas yra leidžiama, o kas – draudžiama, ir kodėl“, – kuo islamas skiriasi nuo kitų religijų, pasakojo moteris.
Kada musulmonai tampa krikščionimis?
Jurgita sutiko atsakyti ir į kitą, daugeliui tautiečių smalsumą keliantį klausimą, kodėl už musulmonų ištekėjusios lietuvaitės priima islamą, tačiau neretai ir nepropaguojančiais musulmonais prisistatantys jų vyrai krikščionimis netampa.
„Man labai liūdna dėl visų atvejų, kai lietuvaitės priima islamą dėl vyrų. Musulmonas vyras neturi teisės versti savo moterį priimti islamą, bet, deja, tokių atvejų yra. Neretai merginos yra kone užkalbamos – pačios būdamos nelabai išsilavinusiomis, jos prisiklauso nelabai išsilavinusio musulmono vyro postringavimų. Vis dėlto žinau kelis atvejus, kai musulmonai vyrai tampa krikščionimis. Daugeliu atveju tai – žmonės, gyvenę musulmoniškuose kraštuose, tačiau religiniai fanatikai juos persekiojo, tad jie nesijaučia musulmonais.
Taip pat pažįstu daug musulmonų, kurie savo religijos visiškai nepraktikuoja. Yra ir gėjų musulmonų, kurie išsižadėjo islamo. Kaip ir krikščionybėje, taip ir islame, homoseksualūs santykiai yra nuodėmingi. Ne pati būsena, o veiksmai. Nors ir yra pripažįstama, kad praktikuojantis musulmonas nėra be nuodėmės. Svarbu atgailauti“, – patikino ji.
Plaukus slepia, nes nori pamaloninti dievą
Tik priėmusi islamą Jurgita tikina pernelyg daug dėmesio neatkreipusi į dvasinius savo pačios pasikeitimus.
„Iš pradžių tiesiog mokiausi melstis, nes tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Melstis reikia tik arabų kalba. Arabiškai mokytis pradėjau ir dėl to, kad galėčiau originalo kalba skaityti koraną. Ilgainiui nustojau vartoti alkoholį, pradėjau daugiau bendrauti su kaimynais, nes islamas moko juos mylėti. Gėda pripažinti, bet anksčiau net nežinojau, kas šalia manęs gyvena. Taip pat pradėjau mokytis neteisti žmonių, pasidariau tolerantiškesnė. Tik visai neseniai pradėjau pratintis ir prie skarelės. Tačiau plaukus slepiu ne tam, kad pasirodyčiau uolia musulmone. Taip elgiuosi dėl to, kad pamaloninčiau dievą“, – patikino ji.
Jurgita pasakoja ir visai neseniai besilankiusi Lietuvoje. Nors ir susilaukė smalsių žvilgsnių, nuolat buvo stebimas ir jos tamsaus gymio vyras, ji džiaugėsi nesusidūrusi nei su užgauliojimais, nei su panieka.
„Manau, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Jei nori, gali prikibti prie visko, kiekvienos poros ar asmens. Tačiau korane parašyta, kad negalima teisti tų žmonių, kurie blogai kalba apie Jūsų tikėjimą, nes tą jie daro iš nežinios“, – įsitikinusi ji.