Tiesa, parodyti savo modelių galimybes antradienį taikinių kūrėjams sekėsi gana sunkiai.
„Įprasta, kad taikinius paprastai siūlo JAV ar Izraelio tiekėjai, tačiau ir lietuviai konstruktoriai jau gali gaminti oro taikinius Lietuvos kariuomenei,“ – sako Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Konkurse dalyvavo Kosmoso mokslo ir technikos instituto (KMTI) komanda ir Kauno aviamodeliuotojų klubas su Ramūnu Armonu priešakyje.
Dalyviams teko pagaminti specialius reikalavimus atitinkantį modelį – buvo reglamentuotas taikinių svoris, dydis, pasiekiamas aukštis ir greitis. Be to, taikiniai turėjo turėti šilumos šaltinį bei be nuotolinio valdymo įveikti užprogramuotą maršrutą. Lietuvos kariai turėdami šiuos daugkartinius modelius treniruotųsi susekti oro taikinius.
Pirmoji savo gaminį pristatė KMTI komanda. Į legendinę „Lituanicą“ panašus modelis sėkmingai pakilo ir sugrįžo, tačiau sėkmingai nusileisti nesugebėjo – taikinys rėžėsi į medžius ir pakibo ant nusileidimo parašiuto.
Komandos nariai spėjo, nesėkmingą nusileidimą lėmė neišsiskleidęs parašiutas. Manoma, kad nespėjo reikiamai išdžiūti dažai, prie kurių prilipo ir neišsiskleidė parašiutas.:
„Sekėsi ne ypač gerai. Buvo keletas problemų. Pirmiausiai nepavyko išvysti reikiamo greičio. Įtariame, kad dėl karbiuratoriaus apledėjimo užgeso variklis. Galiausiai, kas buvo blogiausiai, neišsiskleidė parašiutas taip, kaip turėjo išsiskleisti. Dėl to lėktuvas nusileido į mišką“, - apgailestavo Kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktorius Domantas Bručas.
Kauno aviamodeliuotojai konkursai pristatė kur kas futuristiškiau atrodantį ir kur kas didesnį modelį. Kauniečių taikinys į orą kilo nuo ant automobilio stogo sumontuotos specialios platformos. Tačiau ir R. Armono ekipa susidūrė su problemomis – lėktuvas į orą kilo du kartus, tačiau abiems atvejais komanda susidūrė su techninėmis problemomis ir nusprendusi nerizikuoti leidosi anksčiau laiko.
Konkurso dalyvių pasirodymą vertino ir savo išvadas pateiks specialistų komisija.