„Totorių tautinė bendruomenė su Lietuva kartu jau 700 metų. Mūsų tautų draugystė pažymėta labai svarbiais istoriniais faktais, susijusiais su nepriklausomybės ir išgyvenimo kovomis. Paskutinė – prieš 30 metų įvykusi tragiška, tačiau ir simbolinė totorių dukters Loretos Asanavičiūtės žūtis, dar kartą patvirtinusi, kad ši bendruomenė yra labai svarbi Lietuvos dalis,“ – pažymi Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė.
Prisimenant istorinius įvykius, dar 1320 metais valdant Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui totorių būriai, kaip sąjungininkai, pasirodė lietuvių rengiamuose karo žygiuose su Kryžiuočių ordinu. Nuo to laiko iki šių dienų totoriai kartu su lietuviais stoja į svarbiausias istorines kovas už nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Lietuvos totorių karininkas pulkininkas Aleksandras (Suleimanas) Chaleckis buvo vienas atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjų. Totoris Aleksandras Tuhan-Baranauskas 1941 m. sukilimo metu Kauno jachtklube keldamas Lietuvos tautinę vėliavą sovietų kareivio buvo nušautas ir žuvo didvyrio mirtimi. 1991 m. sausio 13 dieną prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusi Lietuvos totoriaus dukra Loreta Asanavičiūtė – dar viena šios tautos atstovė, pademonstravusi savo įgimtą drąsą ir patriotiškumą.
Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų – jiems buvo uždrausta vartoti lenkų kalbą mečetėse, taip pat ir skaityti religines knygas šia kalba, ją pakeičiant rusų kalba.
„Ne tik totorių istorija, bet ir gyvenimo būdas į Lietuvą pritraukia vis daugiau turistų. Lietuvoje įsikūrusiuose kaimuose – Raižiuose, Keturiasdešimties totorių, Nemėžio – nuolat rengiamos edukacinės ir kultūrinės veiklos. Viename populiariausių totoriškų kaimų – Raižiuose – galima aplankyti net 7 musulmoniškas kapines, taip pat pasigrožėti totorių pastatytais saulės laikrodžiais ir istoriniais paminklais, paragauti unikalių totoriškų patiekalų, be kurių nepraeina visos didelės lietuviškos šventės,“ – pasakoja V. Montvydaitė.
Vieną mėgstamiausių Lietuvoje desertų – šimtalapį – į Lietuvą atvežė totoriai. Unikali kepimo technologija ir receptas išlikę iki šių dienų Alytaus rajone, Raižių kaime. Balandėliai taip pat yra totorių virtuvės patiekalas, adaptuotas pagal lietuvišką derlių. Tikrasis totoriškas patiekalas dolma buvo gaminamas iš mėsos ir vynuogių lapų, tačiau tokių lapų neradus šiuose kraštuose, jie nesunkiai buvo pakeisti kopūsto lapais. Arbūznikas – taip pat unikalus totorių patiekalas, savo forma panašus į šimtalapį, tačiau gaminamas iš moliūgų ir kapotos mėsos, yra populiarus ant lietuvių stalo.
Lietuvoje gyvena 2800 totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos raj.
Pagrindiniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimui vyks Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Vilniuje liepos 28 d. vyks iškilmingas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimas Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Kaune rugpjūčio 19 d. bus atidaroma paroda Vytauto didžiojo karo muziejuje ir vyks paminklinio akmens pastatymas Kranto g.
Kultūriniai renginiai, skirti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti, vyks ir Lietuvos ambasadose užsienyje: rugpjūčio 24 d. kilnojamoji paroda bus atidaryta Krušynianuose (Lenkija), vėliau ji keliaus į Varšuvą, Ukrainą, Airiją. Rudeniop į Lietuvos totoriams skirtas parodas pakvies Trakų istorijos muziejus.
Jau dabar galima aplankyti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos ir LR Užsienio reikalų parengtą virtualų gidą „Totorių kelias“ po totorių istorijai ir kultūrai svarbias vietas Lietuvoje bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo virtualią parodą „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“.