Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Regina Pocienė paskelbė, kad nėra kliūčių JAV išduoti Lietuvos pilietį, svetur įtariamą įvairiais nusikaltimais.
„Asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugą, – nurodė teisėja. – Abipusio pasitikėjimo principas reikalauja, kad kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, prašančioji valstybė laikosi tarptautinės teisės ir ypač šioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių, o valstybių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principų apribojimai gali būti nustatyti tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad asmenį išduodančioji valstybė netiria prašyme dėl asmens išdavimo nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų.“
Anot teismo, nusikaltimais įtariamas lietuvos jam reiškiamo kaltinimo neginčijo, tačiau nurodė, jog šiuo metu nesutinka būti išduotas JAV, nes turi sveikatos problemų ir nori gydytis Lietuvoje.
Tačiau tokių duomenų, kurių pagrindu įtariamojo dėl sveikatos išdavimas JAV nebūtų galimas, jis nepateikė, o medikai nurodė, kad vyras gali skristi lėktuvu.
„Pagrindų, kuriems esant nebūtų galima įtariamojo išduoti JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nenustatyta“, – pažymima neskundžiamoje teismo nutartyje.
Įtariamasis, kurio asmens duomenų teismas neskelbia, tenurodomi jo vardo ir pavardės inicialai A. G., į JAV jau yra išskraidintas.
Generalinėje prokuratūroje gautame JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašyme teigiama, kad „JAV ir Lietuvos piliečių grupė“ internete skelbė melagingus skelbimus apie parduodamas transporto priemones (automobilius, motorinius triračius, traktorius, namus ant ratų, sraigtasparnį).
„Šios schemos dalyviai pardavinėjo transporto priemones populiariose svetainėse, pavyzdžiui, „Craigslist“, siekdami pritraukti pirkėjus iš visų Jungtinių Valstijų, – teigiama JAV pareigūnų dokumentuose. – Suinteresuotiems pirkėjams, susidomėjusiems reklamomis, tariamieji pardavėjai nurodydavo siųsti mokėjimus į nurodytas banko sąskaitas JAV, dažniausiai pavedimų būdu. Atlikus pavedimus, pinigai buvo išimami, dažniausiai grynaisiais. Nukentėjusieji ne tik kad negavo transporto priemonių, už kurias jie sumokėjo, bet neatgavo ir pinigų. Tokiais kaltininkų veiksmais iš viso buvo padaryta maždaug 2 mln. JAV dolerių žala.“
Anot JAV pareigūnų, šios vartotojų sukčiavimo schemos vykdytojai samdė žmones – „darbuotojus ar pinigų mulus iš Lietuvos“. Vienas tokių ir buvo A. G., kuris buvo atidaręs banko sąskaitas, į kurias sukčių skelbimais patikėję žmonės pervesdavo pinigus.
Teigiama, kad bankų darbuotojams buvo pateikiama melaginga informacija ir dokumentai, kuriais buvo pagrindžiamos į sąskaitas patenkančios didelės pinigų sumos.
„Kad būtų užtikrintas pinigų plovimo operacijų tęstinumas, sąskaitos buvo atidaromos įvairiuose bankuose, asmenų veiksmus koordinavo JAV esantis vadovas, palaikantis tiesioginius ryšius su kitais bendrininkavimo vadovais ir prižiūrintis darbuotojų komandą“, – pažymima JAV dokumentuose.
Anot teisėsaugos, A. G. nuo 2019 m. balandžio iki 2020 m. rugpjūčio pabaigos Niujorko pietinėje apygardoje ir kitur kartu su asmenimis tyčia ir sąmoningai susivienijo, susitarė įvykdyti sukčiavimą prieš bankus.
„Susitarimo objektas buvo tai, kad A. G. ir kiti asmenys įvykdytų ar pasikėsintų įvykdyti schemą, apgaule įgyjant lėšas, kreditus, turtą, vertybinius popierius ir kitą turtą, kuris priklauso ar yra saugomas finansinės institucijos – A. G. ir kiti asmenys atidarė ir pasirūpino, kad būtų atidarytos banko sąskaitos, turint tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, naudojant fiktyvius asmens tapatybės dokumentus ir melagingai nurodant sąskaitų tikslą jų atidarymo dokumentuose“, – pareigūnai teigia, kad lietuvis su bendrais legalizuodavo nusikalstamu būdu gautus pinigus.
„Iš viso A. G. naudojo bendrovės sąskaitas neteisėtai legalizuoti maždaug 321 tūkst. 700 JAV dolerių sukčiavimo būdu gautų pajamų“, – pabrėžė JAV Teisingumo departamento pareigūnai.
Lietuvoje sulaikytas įtariamasis nesutiko būti išduotas supaprastinta tvarka, nurodė, jog turi didelių sveikatos problemų, taip pat pažymėjo, kad ekstradicijos medžiagoje trūksta duomenų, pagrindžiančių jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme.
Jo gynėjas pažymėjo, kad jis negali žinoti, kokiais duomenimis JAV yra grindžiami kaltinimai, be to, jam buvo pateikta susipažinti tik ribota medžiagos dalis.
„Iš šių duomenų yra aišku tik tai, kad A. G. minimu laikotarpiu buvo JAV, tačiau nėra aišku, kaip jis yra susijęs su nusikalstamų veikų padarymu, nebuvo aiškintasi, ar jis pats netapo prekybos žmonėmis auka, – teigė advokatas. – A. G. nurodė, kad juo buvo pasinaudota, nes jis, nuvykęs į JAV, manė, jog bus įdarbintas legaliai ir buvo įsitikinęs, kad jokių nusikalstamų veikų nedaro.“
Pasak advokato, A. G. apie daromas nusikalstamas veikas nežinojo, o antrą kartą, kai lankėsi JAV, iš šios šalies išvyko, nes jautėsi apgautas, su juo nebuvo atsiskaityta už darbą.
„JAV institucijų pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad A. G., atlikdamas jam inkriminuotus veiksmus, suvokė, kad dalyvauja nusikaltime, juolab, kad ir pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad šiuos veiksmus jis atliko organizatoriaus nurodymu, tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. veikė bendrai su organizatoriumi, o nebuvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, kaip jos padarymo įrankis“, – įtariamojo advokatas buvo įsitikinęs, kad JAV turėjo Lietuvai pateikti papildomų duomenų apie įtariamojo vaidmenį darant nusikaltimus.
Tačiau su advokato pozicija nesutiko nei Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs prokuratūros prašymą ir leidęs įtariamąjį išduoti JAV, nei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs gynėjo skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties.
Anot teismo, jeigu JAV būtų įrodyta A. G. kaltė, jam už bendrininkavimą, siekiant sukčiauti prieš bankus, grėstų laisvės atėmimo iki 30 metų bausmė; už bendrininkavimą, siekiant neteisėtai legalizuoti pinigus, grėstų iki 20 metų laisvės atėmimo.
„Nėra aplinkybių, numatytų Ekstradicijos sutartyje, kurios neleistų išduoti JAV Lietuvos Respublikos pilietį A. G.“, – pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas.
Nutartyje taip pat akcentuojama, kad svarstan klausimą dėl įtariamojo ekstradicijos, nėra tiriamas inkriminuojamų veikų pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas.
„Šios aplinkybės bus nagrinėjamos bei A. G. versija patikrinta tiriant bylą JAV, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis, – pažymėjo teisėja R. Pocienė. – Vis tik, iš su ekstradicijos prašymu pateiktos medžiagos matyti, kad duomenys, patvirtinantys, jog A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra užfiksuoti muitinės ir sienos apsaugos tarnybos dokumentuose, bankuose „Santander“ ir „Citibank“ esančių A. G. sąskaitų išrašuose, įmonių dokumentuose, saugumo kamerų vaizdo įrašuose bei kitoje atliekamo tyrimo metu surinktoje medžiagoje.“
Teisėjos teigimu, teismas neturi jokio pagrindo abejoti JAV kompetentingų institucijų pateiktame prašyme dėl A. G. išdavimo ir kartu su šiuo prašymu pateiktoje medžiagoje nurodytų duomenų teisingumu ir pagrįstumu.