Panemunės kontrolės punktas: kitose Nemuno pusėje – Rusija. Ant pastatų daug kam Lietuvoje pasišlykštėjimą keliantis „Z“ ženklas. Bet žygiuojančių ten netrūksta, o to priežastys – įvairios.
„Einu į Sovietską į paštą, kad gaučiau laišką, nes dabar laiškų iš Rusijos į Lietuvą neatsiunčia. Tai einu pasiimsiu laišką ir pareisiu atgal“, – LNK žinioms sakė viena moteris.
Kitas vyras sakė, kad laikinai gyvena Kaliningrade – pagyvena porą savaičių ten, porą – Lietuvoje.
„Taip ir važinėju. Darbai Kaliningrade, o gyvenu Vilniuje“, – sakė vyras.
Kitas kalbėjo, jog jo mama ir močiutė gyvena Kaliningrade, jas ir lanko.
„Kaip buvo, taip ten ir liko – viskas tas pats. Niekas nesikeičia. Iš pradžių truputį ta durnystė dėl „Z“ raidžių buvo, bet dabar niekas dėmesio nekreipia, net patys rusai. Viskas apsiramino“, – kalbėjo kitas.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pastebėjo, kad šiemet lietuviai pradėjo aktyviau vykti į Rusiją.
„Tiek per Kybartų kontrolės pasienio punktą, tiek per Pamemunės pasienio kontrolės punktą vyksta apie 200 asmenų per parą. 2022 metų pirmąjį ketvirtį buvo apie šimtas asmenų“, – LNK žinioms sakė Pagėgių pasienio rinktinės sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius.
Automobiliais važiuoti negalima – tik pėsčiomis. Didžioji dalis vykstančių ten dirba.
„Pagrindiniai srautai, jeigu taip galima išsireikšti, būna rytais apie 7–8 valandą – asmenys tada išvyksta iš Lietuvos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, o apie 17–18 valandą tie patys asmenys kaip taisyklė grįžta atgal į Lietuvos Respubliką“, – kalbėjo pasienietis L. Pocius.
Pagrindinė net du kartus išaugusio srauto priežastis – panaikinti COVID–19 pandemijos ribojimai. Ne paslaptis – dauguma ten vyksta ir apsipirkti, nes kai kurios prekės Rusijoje pigesnės.
„Ir toliau dalis mūsų visuomenės galvoja, kad kažkoks elementarus apsipirkimas yra tiesiog įprastinis reikalas, kad tai nieko nereiškia. O tai labai daug ką reiškia. Pirmiausia – agresorės ekonomikos palaikymas“, – LNK žinioms sakė konservatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus ten vykstančius žmones ragina būti itin atidžiais.
„Ypatingai juos domina verslo žmonės, jauno amžiaus žmonės. Jeigu kokie pensininkai važinėja, tai mažiau domina“, – kalbėjo M. Laurinkus.
Lietuvos ir Rusijos sieną kirto ir Latvijos pilietė, kuri atvyko net iš Liepojos. Paklausta, ar žmonių ten neverbuoja, moteris teigė, jog tikrai ne.
„Ne, jūs prisiklausote kvailysčių, niekas ten neverbuoja. Visi ramiai dirba, jokių problemų. Niekas niekur neveža“, – tikino moteris.
Visgi, Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas ragina įspėjimų apie galimas provokacijas arba verbavimą juokais nenuleisti.
„Kam aš čia būsiu įdomus? Važiuosiu, apsipirksiu ir grįšiu... Bet taip pat tu gali taip mąstyti, bet vieną dieną ateis akimirka, kai tapsi labai įdomus, kai tau bus sukurta kokia nors situacija, kai tau reikės aiškintis, kai būsi pažeidžiamas“, – situacijas vardijo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Be to, buvęs VSD vadovas M. Laurinkus perspėja, kad reikia atsargiai žiūrėti ir į tarsi draugiškus vietinius Rusijos žmones.
„Rusijos visuomenė taip pat yra nuteikiama, nereikia to atmesti. Jiems sakoma, kad Lietuva yra priešiška šalis ir kad reikia informuoti, jeigu pastebėjai kur nors“, – kalbėjo jis.
Mėgsta lietuviai nuvykti ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją. Šiemet, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vykstančiųjų į Baltarusiją fiksuota beveik 3 kartus daugiau. Tam taip pat įtakos turėjo pernai dar galioję COVID–19 apribojimai. Be to, Baltarusija pernai balandį panaikino Lietuvos ir Latvijos piliečiams vizas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: