Valstybės paramą jaunimo organizacijoms skirsto Jaunimo reikalų departamentas (JRD) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. „Valstybės parama skiriama tik jaunimo organizacijoms, atitinkančioms Asociacijų ir Jaunimo politikos pagrindų įstatymų reikalavimus. Nepolitinėms, nors kai kurių organizacijų pavadinimuose galimos aliuzijos į partijas. Politinėms partijoms parama per JRD neskiriama“, – DELFI sakė JRD direktorius Mindaugas Kuliavas.
Visgi pažiūrėjus į valstybės paramą gaunančių organizacijų sąrašą į akis krenta tai, kad dalis jų užsiima politine veikla ir artimai susijusios su politinėmis partijomis.
Štai vasarį 37 tūkst. Lt „organizacijos padalinių stiprinimui“ gavo jaunimo organizacija „Darbas“. 33 900 Lt atiteko LSJS „veiklos efektyvinimui”, Jaunųjų konservatorių lyga savo stiprinimo programai gavo 29 700 Lt.
„Skinų“ eitynėmis išgarsėjusi Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga už 5500 Lt gerins įvaizdį.
Kur kas kuklesnės sumos atseikėtos su politika nesiejamoms Lietuvos psichologijos studentų asociacijai (8400 Lt), Lietuvos maironiečių draugijai (8800 Lt) ir kitoms.
Iš viso jaunimo organizacijų stiprinimo programoms paskirstyta 350 tūkst. Lt.
Eina į rinkimus, tačiau save laiko visuomeninėmis organizacijomis
Kai kurios aktyviai politikoje dalyvaujančios ir valstybės paramą gaunančios organizacijos tvirtina nesančios politinės.
J. Požela aiškino, kad sąjunga turi ir savo politinę programą, aktyviai reiškia pozicijas. „Turime senus ir ilgalaikius bendradarbiavimo susitarimus su Socialdemokratų partija, pagal kuriuos jaunimo sąjungos nariai įtraukiami į rinkiminius sąrašus“, – aiškino politikas.
Visgi J. Požela ginasi, kad LSJS nėra politinė organizacija, mat veikia pagal Asociacijų įstatymą.
Jaunimo organizacija „Darbas“ koalicijoje su Darbo partija dalyvavo praėjusiuose Seimo rinkimuose. Visgi „Darbo“ pirmininkė Ieva Kačinskaitė aiškina, kad „Darbas“ – visuomeninė jaunimo organizacija, kurioje politinė veikla tesudaro 20 proc.
„Be abejo, vienas mūsų tikslų – be to, kad skatinti jaunimo savanorystę, suteikti galimybes jaunimui save realizuoti, šviesti – dalyvauti politikoje ir tai daryti aktyviai. Apie 20 proc. mūsų veiklos susiję su politika, mes skatiname jaunus žmones patiems tiesiogiai dalyvauti politikoje, savivaldos, Seimo, Europos Parlamento rinkimuose“, – sakė I. Kačinskaitė.
Beje, „Darbo“ garbės pirmininkas – Seimo narys, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Konservatoriams padeda rinkimuose
Sąsajų su Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD kratosi ir Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas Adomas Bužinskas.
„Mes esame visuomeninė organizacija, nesame jokios partijos dalis ar atšaka, tiesiog buriame nepriklausomą konservatyvų jaunimą. TS-LKD turi savo jaunimo bendruomenę. Mes esame laisvesni, nes daugiau atstovaujame klasikinei konservatizmo idėjai. Būtent TS-LKD yra politinė organizacija, mes esame daugiau visuomeninė“, – tvirtino A. Bužinskas.
Pašnekovas patvirtino, kad dalis lygos narių priklauso TS-LKD. A. Bužinskas sako, kad rengdama mitingus, platindama pranešimus įvairiais klausimais lyga vykdo ne kiek politinę, bet visuomeninę veiklą. Jaunieji konservatoriai neslepia per rinkimus padedantys TS-LKD.
„Mūsų indėlis rinkimuose daugiau yra ne kaip kandidatų, o tam tikra pagalba formuojant rinkiminę kampaniją, požiūrį į jaunimą, konservatizmo pateikimas įdomiau ir laužant stereotipus“, – sakė A. Bužinskas.
Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkais yra buvę žinomi politikai konservatoriai Kauno meras Andrius Kupčinskas, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politologas įžvelgia prieštaras
„Jeigu jauni žmonės susitelkia ir atvirai deklaruoja, kad jiems priimtinos, tarkime, socialdemokratiškos ar krikdemiškos vertybės ir jie jas norėtų skleisti, savaime tai nereiškia, kad jų organizacijos nebėra nevyriausybinės. Tačiau tai, kam gauna paramą, turėtų būti kažkas pilietiško, skatinančio pilietiškumą, ginančio ir plėtojančio jaunimo interesus“, – sako VPVI direktorius H. Brožaitis.
H. Brožaičio teigimu, reikia žiūrėti, kas sieja partiją ir jaunimo organizaciją. Savarankiškumas yra kertinė nevyriausybinės organizacijos savybė. Tad jei jaunimo organizacija deklaruoja savo atskirumą, bet realybėje jos veiklos planai ir būdai, veikla derinama su partija, tai ji nėra savarankiška ir nevyriausybinė tikrąja to žodžio prasme.
Pasak H. Brožaičio, daugumoje Vakarų valstybių tam tikrą politinę ideologiją propaguojančios jaunimo organizacijos atvirai deklaruoja savo ryšius su atitinkamomis politinėmis partijomis ir yra laikomos pastarųjų struktūros dalimi, jų jaunimo sparnu (angl. youth wing). Tačiau, direktoriaus teigimu, Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais susiformavo supratimas, kad jaunimo organizacija gali propaguoti tam tikrą politinę ideologiją, tačiau kartu būti laikoma nepolitine, nes nesiekia valdžios ir nėra susijusi su partija.
„Tai gana prieštaringa nuostata, nes praktikoje labai sunku įvertinti, kiek glaudūs yra konkrečios jaunimo organizacijos ir atitinkamos partijos ryšiai“, – aiškina VPVI direktorius.
Eksperto teigimu, jaunimo politinės organizacijos yra labai svarbios demokratijai ir galėtų būti remiamos. Tačiau H. Brožaičiui klausimų kelia, kai valstybės parama šioms organizacijoms stiprinti skiriama kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Pritarčiau, kad dviprasmiškai atrodo, kai politinės jaunimo organizacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos stiprinamos greta. Jeigu kartu remti jų veiklos projektus – galbūt, bet bendras jų pačių stiprinimas kelia klausimų ir turėtų būti atskirtas. Stiprindami tipines nevyriausybines organizacijas mes siekiame aktyvesnio tam tikrų sunkiai susiorganizuojančių, ir todėl dažnai užgožiamų visuomenės interesų (pavyzdžiui, vartotojų, socialinę atskirtį patiriančių neįgaliųjų ar benamių, aplinkosaugą pabrėžiančių žaliųjų ir pan.) veikimo, matomumo. Stiprindami politinę ideologiją propaguojančias jaunimo organizacijas mes siekiame didesnio jaunimo susidomėjimo politika, ilgainiui – brandesnių, didesnį visuomenės pasitikėjimą turinčių partijų ir geriau veikiančios demokratijos“, – teigė pašnekovas.