„Lietuvoje gyvenu visą gyvenimą, ir aš, ir mano vaikai lankė rusišką mokyklą. Pas mus yra nemažai ukrainiečių ir baltarusių, ir nemanau, kad jie eis į lietuvišką mokyklą mokytis šunų kalba“, – štai toks komentaras feisbuke pedagogei kainavo darbo vietą.
Teigiama, kad pedagogė dirbo Vilniaus vaikų lopšelyje–darželyje „Žiburėlis“.
Naujienų portalas lrytas.lt skelbia, kad Vilniaus miesto savivaldybė antradienį nurodė, kad pedagogė darbe nebelaukiama jau nuo kitos savaitės.
„Darželio Pedagogų taryboje priimtas sprendimas, kad darbuotojas pažeidė Pedagogų etikos kodeksą, ir abipusiu šalių sutarimu sutarta, kad sausio 19 d. yra paskutinė pedagogės darbo diena“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Jakštas: konkrečių pasiūlymų dėl rusakalbių mokyklų atsisakymo nėra
Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui praėjusią savaitę sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigia, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra.
Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.
„Manau, kad visų tikslas bendrai yra vienodas – visi norime, kad rusakalbis jaunimas kuo sėkmingiau integruotųsi Lietuvoje ir galėtų realizuoti savo talentus. Ar taip yra dabar? Matome, kad ne visada. Ar gali būti geriau? Mes norime ieškoti atsakymų kartu į tai“, – Eltai pažymėjo G. Jakštas.
Tuo metu kalbėdamas apie jo atžvilgiu išsakytą kolegų kritiką, ministras pažymėjo, jog kritikuojančiųjų visada yra, tačiau kritika ir iš jos kylančios diskusijos, pasak jo, neretai padeda surasti geriausius sprendimus.
„Diskusijos aktyvavosi labiau, nei buvo prieš tai. Manau, kad tos diskusijos gali padėti ieškoti ir kažkokių sprendimų“, – sakė jis.
Paklaustas, ar ši kritika neindikuoja, jog visuomenė nepasiruošusi tokiam žingsniui, politikas pridūrė, kad kol tai bus įvertinta, jokių siūlymų ir sprendimų ministerija neteiks.
Tokiems ministro svarstymams nepritaria dalis politikų, tautinių bendrijų institucijos.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt