Pradėdami diskusiją, studijos svečiai pasidalijo įžvalgomis, kokią ES jie norėtų matyti ir kokius iššūkius turės įveikti Sąjunga, kad ši vizija būtų įgyvendinta. P. Auštrevičiaus ir A. Ažubalio pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.
Didesnė sanglauda ar nacionalinės valstybės
Perrinkimo dar vienai kadencijai siekiantis P. Auštrevičius kalbėjo: „Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, Lietuvai reikalinga stipri ES. Mums nereikalinga organizacija, kuri suklupusi, nežino kaip elgtis, kuri pasimetusi ir pan. Kam būti ten, kur nėra bendro veikimo rezultatų ir kur tau neduoda kažkokio impulso nacionaliniu mastu. <...> Pažiūrėkite, kiek lūkesčių, ekonominių ir politinių, mes siejame su ES, tai jeigu tiems lūkesčiams ES neatsiliepia savo veikla, tuomet žmonės nusivilia. Dabar didžiulė parama ir optimizmas ES atžvilgiu, aš manau, būtent palaiko tokį modelį“, – tvirtino P. Auštrevičius.
A.Ažubalis tokiame politiko komentare įžvelgė federalizmo rėmimą. „Aš manyčiau atvirkščiai, kad neatsakingi ir neatsargūs eurocentristiniai žingsniai arba bandymai tuos žingsnius žengti daug ką paskatino pasirinkti visai negeras radikalias puses <...>. Pradėkim nuo to, kad buvo siūlymas labai rimtai, kad Europos bendroji užsienio ar saugumo politika būtų svarstoma ir priiminėjama ne vienbalsiškumo principu, kaip dabar yra, o pagal kvalifikuotos daugumos balsavimo principą. Tai yra, kada kelios didžiosios valstybės gali spręsti. <..>
Aš neįsivaizduoju ES, kurioje nebūtų nacionalinių valstybių. <...> Tuskas sakė, kad tie, kurie stumia ES į eurofederalizmą, padeda dešiniesiems radikalams. Tai aš tik noriu pasakyti vieną dalyką – yra balansas dabar, Europa nėra jokioje krizėje. Man keista, kai kas sako, kad Europa yra krizėje. Kokia krizė – BVP auga, bedarbystė mažėja. Tai, kad valstybės ilgai derasi, sėdi iki išnaktų, tai tik rodo, kad veikia tas vadinamas komunitarinis metodas. Mes sėdim visi ir diskutuojam“, – savo poziciją išsakė A. Ažubalis.
Nesutapo politikų nuomonės ir didžiausių ES iššūkių klausimu. P. Auštrevičius pabrėžė – ES turės garantuoti viso kontinento ekonominį augimą, grindžiamą naujomis ir tvariomis technologijomis ir ieškoti dar daugiau sanglaudos tarp šalių narių galimybių.
„ES unikalumas yra tame, kad mes dalį savo kompetencijų atiduodame viršnacionaliniam lygmeniui, kaip bendroji žemės ūkio politika, bendroji užsienio, saugumo ir gynybos politika. Jūs pažiūrėkite, kaip mums reikėjo bendros energetikos politikos ir kokių rezultatų pasiekėme per dešimt metų. Lietuva buvo viena iš iniciatorių ir mes matome visai kitokius rezultatus. <...> Kas mums dabar prieš akis – mums reikalinga bendra skaitmeninės ekonomikos politika“, – akcentavo P. Auštrevičius.
A.Ažubalis oponavo pašnekovui: „[Skaitmenizacija] yra techninis dalykas, kuris gali būti bendru sutarimu sprendžiamas, bet aš manau, kad kai jūs kalbat apie iššūkius, jūs nekalbat apie esminį iššūkį – tai yra demografija ir senėjimas. Mes visi galim skaitmenizuotis nuo galvos iki kojų. Kai nebus žmonių, ką tada darysim? Kai Europa liks be europiečių?“ – retoriškai klausė A. Ažubalis.
E. Gentvilas siūlė tokius dienotvarkės klausimus, kaip skaitmenizacija, patikėti bendrajai europinei politikai, tačiau kitas sritis – kultūrą, švietimą – reguliuoti nacionaliniu lygmeniu. „Mano manymu, tie nauji ateinantys iššūkiai turi tapti bendrosios europinės politikos dalimis. <...> Mes stojome į ES, kuri bendrosiomis europinėmis politikomis reguliavo tik tam tikrą veiksmų dalį.
Jei matome, kad su naujais ateinančiais iššūkiais nesusitvarko nacionalinės vyriausybės ir ten gali būti geras reguliavimas per bendrąją politiką – taip, tačiau kraštutiniai eurofederalistai eina toliau. Pavyzdžiui, nori imti ir kurti kultūrą, švietimą. To negalim jokiu būdu daryti“, – tikino E. Gentvilas.
Nusivylė Didžiosios Britanijos politikais
Debatuose kandidatai paprašyti pareikšti nuomonę ir Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES klausimu. P. Auštrevičius teigė esąs įsitikinęs, kad „Brexit“ istorija įeis į XXI amžiaus Europos istorija, kaip „kraštutinio populizmo, neatsakingo politinio veikimo pavyzdys“.
„Mes nagrinėsime šitą atvejį, iš tiesų, ne tokį, kokį reikia kartoti išsiskirstant [iš ES], bet kurio reikia išvengti. Aš manau, kad britų politinė sistema save įvarė į aklavietę. Britų politikai jau negali surasti sprendimo tuose rėmuose, kuriuos nubrėžė referendumas“, – tvirtino P. Auštrevičius.
Kiti diskusijos dalyviai taip pat negailėjo kritikos „Brexit“ referendumui ir jį kursčiusiems politikams.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad kaltininkas yra politinis egoizmas bet kokia kaina likti valdžioje. <...> Aš manau, kad čia laimėtojų nebus nei vienoje, nei kitoje pusėje“, – situacijos bergždumą pabrėžė A. Ažubalis.
Tuo tarpu E. Gentvilas stebėjosi Didžiosios Britanijos politikų neatsakingumu ir nesugebėjimu valdyti politinių procesų. „Piktinuosi ne „Brexit‘u“, o britų politikais, kurie taip neatsakingai ėmėsi, o paskui patys įklimpsta į liūną ir dar kaltina ES neveiksmingu veikimu. Taip, turbūt ES galėjo rasti ir kitokių priešnuodžių prieš „Brexit“ referendumą ir esamoje situacijoje galėtų, bet kai patys britų parlamentarai vienokio ar kitokio suderėto varianto nepatvirtina, tai šiai dienai kamuolys yra britų pusėje. Kaip Europos politikai, mes turime galvoti apie tai, kaip nekurti sąlygų tokiems precedentams pasikartoti kitose šalyse. <...> Kiekvienoje šalyje yra politikų su tokiomis intencijomis griauti ES“, – pastebėjo E. Gentvilas, užsimindamas, kad euroskeptikų yra ir tarp lietuvių kandidatų į EP.
Visi trys studijos svečiai vienbalsiai sutarė, kad geriausia išeitis iš sudėtingos situacijos Didžiajai Britanijai būtų antrojo referendumo organizavimas ir sprendimas likti ES.
Ateityje ES plėtra bus sudėtingesnė
Kalbėdami apie ateities ES plėtrą, kuri šiuo metu numatoma ne anksčiau 2025 metų, kandidatai į EP taip pat išlaikė vieningą nuomonę. „ES prigimtis, genezė yra bendra rinka, prekyba Aljanso viduje ir kuo didesnė šita rinka, tuo didesnė vertė kyla iš tos rinkos, tai ekonomine prasme plėtra yra būtina“, – samprotavo E. Gentvilas.
A.Ažubalis pastebėjo, kad plėstis naudinga ir siekiant didesnio saugumo garanto. „Kas sustoja, tas miršta. ES turi plėstis iki natūralių jos ribų ir tai, kas vyksta Vakarų Balkanuose, tai mes matom labai aiškiai, kad vyksta kova tarp azijinio modelio valstybių, Rusijos įtakos ir tarp Vakarų, – kalbėjo politikas. Paklaustas, kodėl įžvelgia ES būtinybę plėstis, jei pretenduojančios tapti ES narėmis šalys nesutaria tarpusavyje ar netgi šalies viduje, A. Ažubalis argumentavo: „Kitokiu atveju [jei nesiplėsime] mes turėsim pasekmes, kai ES papilvėje turėsim naują neprognozuojamą valstybių konglomeratą, kuris grės karais, neramumais ir kuo tik nori. Demokratija šiai dienai yra stabiliausia valdymo forma, todėl plėsti demokratijos erdvę Europoje – gyvybinis uždavinys Europoje.“
P. Auštrevičius patvirtino, kad ES žvilgsnis orientuotas į plėtrą, o ateities ES narėmis galėtų būti Vakarų Balkanų šalys – Juodkalnija, Šiaurės Makedonija. Vis dėlto, politikas pabrėžė abejojantis, ar į ES vienu kartu bus priimta tiek daug valstybių, kaip 2004 m., kai prie Sąjungos prisijungė ir Lietuva. „Šalys labai skirtingos, rezultatai labai skirtingi ir, matyt, to nereikia, nes po 2004 m. Prancūzija yra priėmusi sprendimą, kad bet koks naujų narių įstojimas bus tik po referendumo. Prancūzijoje surengti palankų referendumą ir matyti valstybes, kurioms taip pat reikės paramos ir visų kitų dalykų bus labai sudėtinga“, – svarstė P. Auštrevičius.
Kandidatai sutiko, kad Lietuvai palankiausia ES plėtros strategija būtų kitų postsovietinio bloko valstybių, Ukrainos, Baltarusijos, priėmimas. Tai, pasak politikų, susilpnintų tiek ekonominę, tiek geopolitinę Rusijos įtaką.
Akcentavo svarbią užduotį Lietuvai
Be plėtros debatų dalyviai įžvelgė ir dar kelis ES bei Lietuvos ES kontekste uždavinius. E. Gentvilas tvirtino, kad ES naujajame biudžete bus privalu atsižvelgti į globalizacijos iššūkius, įtraukti naujuosius mokslus, ketvirtąją pramonės revoliuciją, gyvybės mokslus, skaitmenizaciją.
P. Auštrevičius, kaip vieną svarbiausių Lietuvos uždavinių, akcentavo nacionalinės strategijos sudarymą ir sutarimą dėl jos. „Pastarąsias finansines perspektyvas Lietuva visuomet būdavo pirmame trejetuke pagal europinių lėšų įsisavinimą, panaudojimo intensyvumą ir neturėjo ypatingai daug nusiskundimų dėl abejotinų projektų ir pan.
Šiuo metu Lietuva yra pirmame dešimtuke. Dešimta valstybė pagal europinių lėšų įsisavinimą. Tai rodo, kad Lietuvos projektai yra rengiami ne laiku, ko gero, nekokybiški, turi priekaištų, matyt, iš EK ir pagrįstai. Apskritai, 2021 – 2027 metų perspektyva bus ta, kuomet Lietuva pasieks 85 – 90 proc. ES vidurkio, o tai reiškia, kad per šį laikotarpį mums reikia pasiekti esminį kokybinį Lietuvos ekonomikos proveržį“, – pabrėžė P. Auštrevičius.
A.Ažubalis, tuo tarpu, patarė atsikratyti šalies – naudos gavėjo įvaizdžio ir liautis jaustis skolingiems. „Pirmiausia reikia atsisakyti to pasenusio požiūrio, kad yra naudos gavėjai ir naudos davėjai, t.y., donorai. Jeigu skaičiuojant ir žiūrint, tai Lietuva yra tokia pati naudos davėja. Mes perkam vokiškus automobilius, perkam itališkus drabužius ir prancūziškus kvepalus. Jie tai susigrąžina per mokesčių bazę. <...>
Mes netgi kamšom tų valstybių demografines skyles. Mūsų geri specialistai išvyksta ir dirba tenai, tad pirmiausia mes turim žinoti vieną dalyką – mes niekam nesam skolingi, tačiau turime pasiekti, kad finansavimas būtų nutrauktas ne pasiekus 76 – 78 proc. ES vidurkio, kaip dabar, o tęstųsi, kol bus pasiekta 100 proc.“, – ambicingomis idėjomis dalijosi A. Ažubalis.