„Baltijos tyrimų" atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad labiausiai pagerėjo šalies politinės ir ekonominės situacijos vertinimas ir žmonės jaučiasi laimingesni.
„ Žmogaus studijų centras" palyginęs 2008-2013 m. reprezentatyvių apklausų rezultatus daro išvadą, kad pernai labai pagerėjo politinės situacijos vertinimas. Teigiančių, kad politinė situacija Lietuvoje pagerėjo, per metus padaugėjo daugiau nei tris kartus, nuo 4,8 proc. iki 15,2 proc. Per metus taip pat reikšmingai padaugėjo teigiamai vertinančių ekonominę situaciją (nuo 14,5 iki 22,3 proc.). Manančių, kad „vykstantys politiniai konominiai pokyčiai Lietuvoje" greičiau ar visiškai atitinka gyventojų norus, padaugėjo nuo 11,1 iki 18,6 proc.
Pasak „Žmogaus studijų centro" vadovo dr. Gintaro Chomentausko, tokio ryškaus pokyčio nebuvo nuo atliekamų tyrimų pradžios.
"Jis sietinas su dviem pagrindiniais veiksniais - objektyviai pagerėjusia ekonomine padėtimi, ir, matyt, su tuo, kad dabartinė valdžia mažiau ieškojo priešų ir konstruktyviau žvelgė į problemų sprendimą. Pasikeitęs, ramesnis, pozityvesnis tonas rado visuomenės palaikymą ir padidino jos pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. 2010 metais į klausimą „Valdžia, reikalui esant, man padės" teigiamai atsakė tik 13,8 proc., o 2013 m. pabaigoje jau 29,9 proc. Pasitikėjimo valdžia didėjimas - džiuginanti tendencija, nes pasitikėjimas valdžia yra glaudžiai susijęs su emociniais ryšiais siejančiais visuomenės narius. Nenuostabu, kad 8 proc. sumenko ir tendencija emigruoti", - sako G& Chomentauskas.
„Baltijos tyrimų" vadovė dr. R.Ališauskienė pažymi, kad 2013-uosius lietuviai baigė geresnės nuotaikos nei prieš metus. Pagerėjo tiek ekonominių, tiek politinių pokyčių vertinimai, į ateitį žiūrima optimistiškiau.
Apklausos duomenimis, lietuvių, teigiančių, kad yra „gana laimingi" ir „labai laimingi" per metus padaugėjo nuo 65,2 proc. iki 72,1 proc. Į klausimą, ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai išlipo iš „emocinės duobės", pažymėtos rekordiniu suicidų skaičiumi, G. Chomentauskas atsakė, kad pokyčiai - geri, tačiau neapima visuomenės emocinės gerovės plačiai, kaip norėtųsi. Sakykime, visuomenės narių susvetimėjimo (anomijos) , taip pat ir ketinimo nusižudyti (suicidinės ideacijos) rodikliai yra net šiek tiek aukštesni nei pernai. Tad savižudybių epidemijos pabaigos dar teks palaukti. Kaip ir didesnio pasitikėjimo vieni kitais, nes net 81,3 proc. gyventojų teigia kad „šiais laikais žmogus tikrai nežino, kuriuo žmogumi gali pasitikėti".
Piliečių emocinė būsena yra nepaprastai svarbus veiksnys, lemiantis piliečių sveikatą ir ekonominį aktyvumą. Tad, jos gerėjimas teikia vilčių, kad 2014-ieji Lietuvai bus geri.