Lietuvoje atgimsta kursai, mokantys „suvystyti“ vyrą

Klaipėdoje pradėję vykti Viliojimo meno kursai sulaukia įvairių vertinimų – nuo džiugesio, kad vyrų ir moterų santykiuose vėl pagaliau grįžtama prie romantikos ir lytiškumo, iki nuostabos, kad 21-ojo amžiaus moterį norima nublokšti atgal į patriarchalinę visuomenę. Anot ekspertų, šiandieninėje visuomenėje moteris jaučiasi tarsi patekusi į spąstus. Ji kritikuojama bet kokiu atveju – tiek pasirinkusi per visus kanalus jai peršamą olialia pupyčių įvaizdį, tiek jį ignoruodama.

Vyrai santykiuose yra bailiai, o moterys save nuvertina

Idėjos autorė, sporto klubo savininkė Kristina Kesminienė įsitikinusi, kad šiandieninės moterys pernelyg paskendusios kasdienybėje, pervargusios, nuolat skuba ir visiškai pamiršusios, kad yra moterys, nes apkrautos tokiu kiekiu pareigų, kad jų nebeatlaiko.

„Visos moterys turi moteriško žavesio, iš prigimties moka flirtuoti, tačiau kasdienybėje jos užsispaudusios, todėl norisi atgaivinti, priminti, ištraukti iš gilumos tuos užslopintus jausmus. Jau daug metų dirbu sporto klube. Gana ilgai dirbome tik su kūnu. Tačiau norėjosi kažko daugiau – kad jų akys pradėtų žibėti vidiniu spindesiu. Pirmiausiai atsirado vaikščiojimo ant kulniukų pamokos. Šiandien jau reta moteris moka gražiai vaikščioti su aukštakulniais. Ir iš tiesų – kursų dalyvės pačios stebėjosi, kad nebesugeba eiti tiesia linija. Taigi pradėjome mokyti elegantiškos eisenos, vėliau – gražių manierų: kaip gražiai prieiti prie kėdės, kaip užsimesti koją ant kojos, kaip išlaikyti taisyklingą laikyseną, kad moteris vizualiai gražiai atrodytų. Tuomet jau mokomės trumpų choreografinių viliojimo šokio kompozicijų, kad moterys galėtų gražiai pajudėti buityje, kad ir virtuvėje, virdamos vyrui košę. Vėliau atsirado ir teorija, nes neužtenka mokėti valdyti kūną. Todėl mokomės ir flirto gudrybių: kaip svetimoje erdvėje elgtis, kad vyras atkreiptų dėmesį“, - pasakojo K. Kesminienė.

Kursų dalyvės mokosi, kiek laiko ir kaip reikia užlaikyti žvilgsnį. Mat greitą akių nusukimą vyras supranta vienaip, bet jeigu moteris užlaikys žvilgsnį 10 sekundžių ir tik tada nusisuks, vyrui tai bus viena žalia švieselė. Taip pat skirtingą poveikį turi žvilgtelėjimas per šoną arba tiesiai į akis. Pagaliau kaip reikia sėdėti bendraujant – atsilošus ar šiek tiek palinkus į priekį? Kaip reikėtų padėti ranką ant stalo, kad vyras suprastų galintis ją paliesti?

„Labai dažnai, pajutusi vyro žvilgsnį, moteris pasimeta ir nebežino, kaip elgtis toliau, todėl nuleidžia akis, nusisuka ir bėga kur nors į šalį. Mes kaip tik ir mokomės, kaip elgtis moteriai, jei atsiranda objektas, kurį ji gali sudominti, ir kad tai neatrodytų pigiai, vulgariai, kad viskas būtų padaryta taip subtiliai, kad vyras net nesuprastų, kad moteris kažką padarė. Ne veltui sakoma, kad santykiuose visi vyrai yra bailiai. Todėl kartais matome labai gražią moterį, nebijančią rodytis viešumoje, tačiau vyrai jos vengia. Kad jie prieitų, moteris turi sudaryti tam tikras palankias sąlygas, kad jie išdrįstų ir jiems atrodytų, kad jie patys taip sugalvojo“, - svarstė pašnekovė.

Po kursų – sėkmės istorijos

„Nesutinku, kai viliojimo meno paslapčių išmanymas vadinamas nemoderniu, patriarchaliniu požiūriu. Mūsų tikslas – iškelti į paviršių moteriškumą, kad moteris pasijustų moteriška, kad ji pajaustų savo vertę, kad daugiau įgautų pasitikėjimo savimi. Juk apklausų duomenys rodo, kad mūsų vyrai yra geresnės nuomonės apie save nei moterys, jos visada linkusios save nuvertinti. Todėl būna džiugu girdėti, kai pačios moterys prisipažįsta, kad ėmė labiau pasitikėti savimi. Ir iš tiesų – jos jaučia, kad kur kas gražiau vaikšto, žino, kur ir kaip pasielgti, žino, kad tai daro gražiai, moteriškai, nevulgariai, todėl jaučiasi daug drąsiau.

Mes stengiamės pažadinti jausmus moteryje, iškelti juos į paviršių, kad ji prisimintų save, savo esybę. Kaip ilgai ji išlaikys tonusą, čia jau niekas nežino. Mes tikrai neiname ta kryptimi, kad ji turi nusižeminti prieš vyrą – „aš čia tau pašoksiu, viską dėl tavęs padarysiu, tik būk tu mano“. Esu ne kartą mačiusi, kai pas mus į klubą ateina moterys netgi verkdamos, nes vyras jas išvadino stora kiaule. Norisi, kad tos moterys tikėtų savimi. Dabar yra per daug iškrypęs vaizdas – vyrai per daug geros nuomonės apie save“, - svarstė kursų sumanytoja.

Anot K. Kesminienės, kursuose moterims suteikiama platforma atsispirti, tai tik pirminis impulsas. Kaip moteris vėliau sugebės pasukti santykius gilesne kryptimi, tai jau priklauso nuo pačios moters asmenybės. Be to, šiam tikslui įvairios įstaigos organizuoja begalę kitų kursų, kur mokoma, kaip tą „pagautą grobį“ išlaikyti.

„Iš esmės grožis yra ne kūno formos. Daug kas priklauso nuo to, kaip moteris save pateikia. Jei net būsi tobulų kūno linijų, bet įbėgsi į kavinę susikūprinusi, susitraukusi, su sportbačiais, tai vienas vaizdas. Ir visai kitas, jei įeisi, net ir būdama netobulos figūros, aukštai iškėlusi galvą, linguodama klubais, su aukštakulniais ir prisitaikiusi prie savo kūno formų dailų sijoną. Būna, kad po kursų mums skambina moteris pasidžiaugti: „Grįžtu namo, atidarau garažo dureles, įeinu, kaip mokėte, iškėlusi nosytę, linguodama klubais, vyras žiūri ir nesupranta, kas čia tokia atėjo“. Gal skamba banaliai, bet tokie paprasti dalykai priverčia vyrą į moterį pažvelgti kitaip. O juk norint išlaikyti santuoką, moteris turi sugebėti nuolat vyrą stebinti, kad po to neverktų, kad išėjo pas kitą“, - įsitikinusi pašnekovė.

Moteris visuomenei neįtinka nei tapusi olialia pupyte, nei pilka pelyte

Anot Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, šiuo metu tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje pastebimas postfeministinis reiškinys, kai tam tikri postulatai paimami iš feministinės ideologijos, pavyzdžiui, kad moteris turi būti stipri, savarankiška, išlaisvėjusi, tačiau viskas apverčiama aukštyn kojomis ir iš esmės gauname tą patį patriarchalinį modelį.

„6 -7-ame dešimtmetyje moterys buvo pateikiamos kaip pasyvios, žiūrinčios nostalgiškomis akimis ir laukiančios, ką vyras pasakys, bet kurią akimirką pasiruošusios nualpti, kad vyras turėtų galimybę jas pagauti ir realizuoti savo vyriškumą. Ir šis įvaizdis buvo kritikuojamas feminisčių. Dabar moteris vaizduojama aktyvi, net seksualiai agresyvi. Tai ir yra paradoksas – ši kultūra tarsi leidžia moteriai būti subjektu, bet su viena sąlyga – kad gavusi subjekto autonomiją panaudos ją tam, kad iš savęs padarytų patrauklų seksualinį objektą. Taigi anksčiau buvo galima kaltinti, kad patriarchalinė visuomenė moteriai primeta tam tikrą įvaizdį prieš jos valią, o dabar viskas pateikiama taip, tarsi moterys pačios to geidžia. Galutinis rezultatas tas pats – vienas grožio idealas, vienoda elgsena, vienodi stereotipai“, - svarstė lyčių lygybės ekspertė.

Pašnekovės manymu, kai moterys skatinamos mokytis vilioti vyrus, viena vertus, joms tarytum suteikiama galia, kita vertus, pripažįstama, kad de facto galios jos neturi. Mat priešingu atveju nieko vilioti nereikėtų.

„Taigi nors deklaruojama, kad moterys mūsų visuomenėje turi daug galios, iš tiesų niekas netiki, kad jos yra savarankiški individai ir kad jų seksualumas yra savarankiškas. Manoma, kad jis vis tiek turėtų tarnauti vyrams. Jei tu esi savarankiškas individas, tu ieškai lygiaverčio partnerio, o ne vilionėmis užsiimi. Tai nereiškia, kad nebelieka ugnelės, flirto, intrigos. Tik reikėtų atskirti tuos du dalykus – ugnelę ir manipuliavimą“, - teigė M. Jankauskaitė.

Anot jos, ši banga siejama su neoliberalizmo tendencijomis visuomenėje. Neoliberalizmo ideologija – viskas yra verslas, pinigai, pelnas. Todėl išlaikyti lyčių sistemą, kurioje vyriškumas ir moteriškumas traktuojami kaip atskiros planetos ir dažnai net priešpastatomi vienas kitam, yra labai patogi strategija, nes verslas pelnosi iš šių stereotipų. Nors absoliuti dauguma prekių, kurias vartojame, neturi lyties, vis dažniau jos reklamuojamos kaip stiprinančios vyrišką arba moterišką tapatybę.

„Anksčiau visi prausėmės vienu muilu, tačiau dabar yra šampūnai, kurie geriau subalansuoti moterims ir kurie geriau subalansuoti vyrams. Todėl labai svarbu išlaikyti mitą, kad moterys ir vyrai labai skirtingi. Šio skirtumo išryškinimas ir erotizavimas tuo pačiu išryškina ir nelygybę, kuri yra tarp lyčių visuomenėje, ir daro ją nepastebimą.

O ir pačios moterys patenka į savotiškus spąstus. Viena vertus, niekas neverčia jų tapti olialia pupytėmis, niekas jų nekiša į aukštakulnius. Tačiau gyvendamos visuomenėje, kuri per visus kanalus transliuoja, kaip turi atrodyti tikra moteris, jos taip ir renkasi. Mes gi negimstame su įsivaizdavimu, kas yra moteris ar vyras, mes esame socializuojami. Kita vertus, jei moteris nusprendžia tapti šimtaprocentine olialia pupyte, ji tuoj pat išjuokiama – esą kvaila blondinė. Tačiau ji neįtinka ir priešingu atveju. Jei moteris laužo stereotipus ir pasirenka natūralumą, ji vėl kaltinama, kad yra neseksuali, nepatraukli, nemoteriška“, - įsitikinusi pašnekovė.