Izraelio ambasados Vilniuje atidarymo ceremonija prasidėjo prie centrinių durų dešinės staktos prikalant iš Izraelio atvežtą mezuzą – pergamento ritinėlį su ranka išrašytais Toros fragmentais. Mezuza laikoma ir talismanu, saugančiu namus nuo nelaimės.
Izraelis Lietuvos nepriklausomybę pripažino dar 1991-aisiais, tačiau prireikė 24 metų ambasadai atidaryti. Iki šiol šios šalies ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.
Izraelio užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius prisiminė, kad žydus į Vilnių dar XIV amžiuje pakvietė Lietuvos valdovas Gediminas. Tačiau atkreipė dėmesį, kad į dvišalius santykius istorijos tėkmėje negalima žiūrėti pro rožinius akinius.
Apie Holokaustą užsiminė ir pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje. „Norint gerinti dvišalius santykius reikia, kad nebūtų pamiršta istorija. Svarbu, kad tokios baisybės nepasikartotų“, – kalbėjo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
Tačiau Izraelio ir Lietuvos diplomatai išreiškė viltį, kad dabar, atidarius ambasadą, dvišaliai santykiai įgaus naują pagreitį.
„Ambasados atidarymas yra daug daugiau nei simbolis ar vėliavos iškėlimas. Tai pagrindas geresniems santykiams. Kalbant apie turizmą, manau, kad į Lietuvą iš Izraelio gali atvykti daug daugiau nei keletas tūkstančių turistų per metus. Daug daugiau būtų galima nuveikti ir mokslinių tyrimų, inovacijų bei medicinos technologijų srityse“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Alonas Ushpizas.
Izraelio diplomatai teigia, kad ši šalis galėtų pasiūlyti Lietuvai savo patirtį ir stiprinant gynybą. Izraelis karinėje srityje bendradarbiauja su daugeliu Vakarų valstybių, dalyvauja modernizuojant karinius pajėgumus.
„Kibernetinis saugumas, IT technologijos – tai irgi būtų mūsų interesas įsivežti jas iš Izraelio“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.