Šis pokytis reiškia, kad galėsime džiaugtis šviesesniais vakarais, tačiau, deja, miegosime trumpiau. Vasaros laikas galios 7 mėnesius – iki spalio pabaigos. Tuomet laikrodžių rodykles reikės persukti valanda atgal.
Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, todėl netrūksta šia sistema besipiktinančių – esą daromas poveikis žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai. Tačiau sistemos šalininkai aiškina, kad toks laikrodžio sukiojimas padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą.
Nėra palankų gyvūnams, o ne žmonėms
Įdomu tai, kad 2016 m. pabaigoje Lietuva turėjo galimybę atsisakyti šios sistemos. Europos Komisijos numatytos direktyvos galiojimas yra neribotas, tačiau kas penkerius metus yra skelbiamas vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas, kai šalys narės gali pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Tačiau valdininkai nusprendė, kad atšaukti laikrodžių persukinėjimo neverta.
DELFI tuometinis Vilniaus miesto tarybos narys, socialdemokratų ūkio viceministras Marius Skarupskas aiškino, kad toks sprendimas buvo padarytas kruopščiai išanalizavus dabartinę situaciją šalyje.
„Apibendrinus studijas ir dokumentus galima daryti išvadą, kad laiko kaitaliojimas nėra palankus gyvūnams (Aplinkos ministerija teigia, kad vasaros laiko įvedimas nėra palankus nusistovėjusiems gyvūnų šėrimo režimams (pavyzdžiui, Kauno zoologijos sodas) ir daro tiesioginį neigiamą poveikį gyvūnų fiziologiniams poreikiams. Žemės ūkio ministerija laikosi labai panašios nuomonės).
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad laiko kaitaliojimas reikšmingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Daugelis atliktų studijų ir apklaustų institucijų pritaria vasaros laiko taikymo tikslingumui“, – aiškino jis.
Ištyrė, kad sprendimas apsunkintų lietuvių gyvenimą
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis DELFI aiškino, kad praėjusių metų pabaigoje šis klausimas buvo dar kartą svarstytas, tačiau galiausiai priimtas sprendimas į ES nesikreipti.
„Premjeras Saulius Skvernelis yra už tai, kad laikrodžių nesuktume, aš lygiai taip pat – esu tą pasakęs, niekas mano pozicijoje nesikeitė. Tačiau Vyriausybės argumentas, kodėl jie nesikreipė, yra tai, kad toks sprendimas gerokai apsunkintų visų Lietuvos žmonių gyvenimą, nes laiko skirtumas tarp daugelio ES valstybių pasidarytų 2-3 valandos“, – aiškino jis.
Tačiau R. Karbauskis patikino manantis, kad Lietuvos diplomatai turėtų dėti pastangas, kad laikrodžio sukimo klausimas būtų kuo skubiau ir plačiau diskutuojamas ES.
Planuoja ieškoti daugiau nepatenkintų
„Dabar mes būtume vieninteliai tai padarę. Jei būtų bent kelios šalys, kurios taip manytų, jau atsirastų daugiau svarstymų. Gal mums – šiaurės valstybėms – tai labiau jaučiama, pietuose ilgesnės dienos, bet nors Skandinavijos, Baltijos valstybės turėtų bendrą poziciją“, – kad reikia ieškoti bendraminčių, aiškino R. Karbauskis.
Jis sakė nemanantis, kad kitų šalių piliečiai yra išskirtiniai ir nejaučia, kokia problema laiko sukimas yra, pavyzdžiui, vaikams.
„Aš juokaudamas esu kalbėjęs apie tuos, kurie dirba žemės ūkio darbus. Ne apie karves, ką visi išgirdo, bet apie melžėjas“, – tikino politikas.
Jo teigimu, jei diskusija neprasidės dabar, po 5 metų norimo rezultato nepasieksime ir laiko sukimo neatsisakysime.
Sezoninis laikas – apie 100 pasaulio valstybių
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Tačiau vasaros laiką kai kurios valstybės įsivedė tik XX a. pradžioje.
Sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.