JAV karinių oro pajėgų daugiafunkcinių naikintuvų pasirodymai Europoje yra retas įvykis. Pernai amerikiečiai į Europą permetė 4 tokius orlaivius. Po skrydžių Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje bei Lenkijoje 2 naikintuvai F-22 pernai svečiavosi Estijoje, Emario oro pajėgų bazėje, esančioje vos už maždaug 100 km į Vakarus nuo sienos su Rusija.
„Šie lėktuvai veikia tik ypač kruopščiai atrinktose bazėse ir šiandieninis F-22 nusileidimas Emario oro pajėgų bazėje yra Estijos karinių oro pajėgų profesionalizmo įvertinimas“, – tuomet gyrėsi Estijos karinių oro pajėgų vadas.
Šiemet Europoje JAV dislokavo beveik visą eskadrilę – net 12 naikintuvų F-22, o jais džiaugtis galės ir lietuviai – du naikintuvai F-22 trečiadienį Šiaulių aviacijos bazėje, Zokniuose.
Neatmetama, kad tokių naikintuvų pasirodymai Baltijos šalyse ateityje gali būti ir dažnesni, mat amerikiečiai nori stiprinti savo karinių pajėgumų buvimą toje Europos dalyje, kurioje dėl agresyvių Rusijos veiksmų pasitaiko vis daugiau incidentų ore bei jūroje.
Kas yra naikintuvas F-22 ir ką jis gali?
F-22 „Raptor“ yra 5-os kartos daugiafunkcinis slapus naikintuvas, kuris naudoja slapumo („stealth“) technologiją. Pagrindinė šio orlaivio užduotis – dominavimas oro erdvėje. Tačiau jis gali gabenti ne tik ilgojo ir artimojo nuotolio raketas, skirtas naikinti oro taikinius, bet įvairias bombas.
JAV oro pajėgose F-22 skraido nuo 2005 metų, o realiuose kovos veiksmuose išbandytas Sirijoje, kur atakavo „Islamo valstybės“ sausumos taikinius. Tai yra pažangiausi, ilgai kurti ir tobulinti bei brangiausi JAV oro pajėgose šiuo metu skraidantys naikintuvai.
Pirmasis šio orlaivio prototipas į orą pakilo 1991 metais, o masiškai gaminti F-22 pradėti 1996 metais. Iš pradžių planuota pagaminti iki 800 tokių naikintuvų, vėliau šis skaičius sumažintas per pusę, o galiausiai JAV oro pajėgos tenkinosi 187 modeliais. 2011 nutraukta šių naikintuvų gamyba, nes manyta, jog artimiausiu metu tiesiog nebus poreikio juos panaudoti.
Be to, šie naikintuvai itin brangūs – vienas kainuoja per 150 mln. dolerių, o skrydžio valanda, skirtingais duomenis, kainuoja nuo 44 tūkst. iki 68 tūkst. dolerių. Palyginimui, šiuo metu JAV naudojamų panašaus tipo naikintuvų F-15 skrydžio valanda kainuoja 41 tūkst. dolerių.
Vis dėlto F-22 galimybės pranoksta viską, ką savo oro pajėgose turi kitos šalys. Rusija, Kinija ir Japonija jau yra sukūrusios 5 kartos naikintuvus, tačiau kol kas tai tėra bandomieji modeliai, masiškai negaminami.
Modernizuoti F-22 ne tik sunkai aptinkami radarams, jie patys turi pažangią žvalgybinę bei elektroninės kovos įrangą, kuria gali nepastebimai sekti kitus oro ir sausumos objektus, elektroninius signalus bei slopinti priešininko radarus. Pagal savo galimybes F-22 prilygsta gerokai didesniems žvalgybiniams lėktuvams RC-135, kurie skraido virš Baltijos jūros.
Rusijoje mėgstama pabrėžti, kad F-22 yra morališkai pasenęs lėktuvas, lengvai aptinkamas, ne toks manevringas, kaip „analogų neturintys rusiški orlaiviai“, o „stealth“ technologija yra bevertė. Todėl amerikiečiai jų ir „atsisakė“. Juk tai tiesa, ar ne?
Rusijoje beveik visada mėgstama pabrėžti, kad viskas, kas sukurta šioje šalyje, yra „geriausia pasaulyje ir neturi analogų“, o Vakaruose esą kuriamas šlamštas. Tačiau Rusija juk nekurtų savo 5-os kartos naikintuvo su, kaip spėjama, vogta slapumo technologija, jei manytų, kad ši yra bevertė.
Be to, amerikiečiai neatsisakė F-22, o tiesiog sustabdė jų gamybą – tai nėra tas pats. Kita vertus, po rusų lėktuvų provokacijų JAV Kongreso nariai jau pateikė oficialią užklausą dėl galimybės atnaujinti F-22 programą, kol oro pajėgų dar nepasiekė kitas 5-os kartos naikintuvas F-35.
Populiariai teigiama, kad slapumo leidžia orlaiviui skrydžio metu išlikti beveik nematomu. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių – kokiomis priemonėmis, t. y. Kokiais radarais bandoma aptikti F-22, kokiame aukštyje skrenda šis orlaivis ir kokius signalus jis siunčia. Teisingiau F-22 galima vadinti itin sunkiai aptinkamu radarams lėktuvu.
Be to, skirtingai, nei senesnės kartos slapumo technologiją naudojantiems orlaiviams, F-22 nereikia specialių angarų su klimato kontrolės mechanizmais, o jų priežiūra, nors ir sudėtinga, yra paprastesnė.
F-22 yra dalyvavę ne vienerios pratybose su kitų šalių naikintuvais, pavyzdžiui F-15, F-16 ir „Eurofighter Typhoon“.
Įvairių simuliacijų metu, kai kuriems naikintuvams netgi pavykdavo „numušti“ F-22, tačiau reikia nepamiršti, kad tai buvo tik pratybų scenarijai, kurių metu stengiamasi neparodyti visų galimybių. Be to, tam tokios pratybos rengiamos, kad būtų tobulinama taktika, veikimas prieš įvairius orlaivius.
Ko čia tie naikintuvai vėl skraido šalia Rusijos sienų, provokuoja ir erzina Lietuvos kaimynę? Kas tiems amerikiečiams leido čia skraidyti?
Pastaruoju metu toks priešiškas tonas nuolat sklinda iš Maskvos. Rusijos leidimų skraidyti virš NATO valstybių ar tarptautinėje oro erdvėje prašyti nereikia. Nors Kremlius nesyk leido suprasti, kad Baltijos jūrą laiko sava ir rusams itin nepatinka, kai čia vis dažniau pasirodo daugiau NATO pajėgumų.
Savaime F-22 ar kitokių JAV naikintuvų pasirodymas virš Lietuvos nėra jokia provokacija ar erzinimas, mat Lietuva yra NATO narė, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra sunerimusi dėl augančios Rusijos karinės galios regione bei pačių rusų rengiamų provokacijų.
Ryškiausiais pavyzdžiais galima vadinti rusų orlaivių skrydžius virš JAV karo laivo „USS Donald Cook“ bei žvalgybinio orlaivio RC-135 Baltijos jūros regione prieš kelias savaites. Rusų lėktuvai elgėsi agresyviai ir, amerikiečių teigimu, neprofesionaliai – skraidė pavojingai arti JAV laivo bei lėktuvo, rizikuodami savo bei kitų gyvybėmis.
F-22 pasirodymas Lietuvoje yra simbolinis ženklas, kad amerikiečiai rodo ryžtą savo pažangiausiomis priemonėmis ginti Baltijos šalis. Tokia matomumo misija taip pat rodo, kad JAV nedaro įspūdžio Rusijos provokacijos ir į jas amerikiečiai turi atsakomųjų priemonių.
Panašiai amerikiečiai demonstravo agresyviai Pietryčių Azijoje besielgiančioms Kinijai bei Šiaurės Korėjai – amerikiečiai regione taip pat laikinai dislokavo naikintuvus F-22.
Vis dažniau, kaip neprognozuojamas Pchenjano režimas besielgiantis Kremlius žino, kad bet kokia nauja Rusijos provokacija – pavyzdžiui mėginimas ne šiaip perimti F-22, bet ir kelti pavojų amerikiečių naikintuvams ar į juos nukreipti kovinį radarą gali baigtis liūdnomis pasekmėmis.
Kita vertus, F-22 vizitas turi ir viešai nedažnai pastebimą praktinę reikšmę. Futbolininkai prieš rungtynes dažnai išmėgina aikštę – tai nereiškia, kad tarptautinius standartus atitinkanti aikštė ypač skirsis nuo bet kurios kitos, tačiau svarbios ir smulkiausios detalės.
Lygiai taip pat naikintuvų ar kitų orlaivių pilotai susipažįsta su naujais jiems oro uostais arba karinėmis bazėmis: jiems svarbu, kokia yra nusileidimo tako danga, kokios oro sąlygos, kaip dirba dispečeriai ir pan. Vietos atstovai – kariškiai ir net civiliai vizualiai gali identifikuoti orlaivius ir skirti juos nuo nepažįstamų, galbūt net priešiškų, o kitų NATO šalių pilotams tai yra unikali galimybė treniruotis kartu su geriausias pasaulio naikintuvais.
Tokios informacijos žinojimas yra svarbus tiek taikos, tiek karo metu, nes JAV oro pajėgos ne šiaip norėtų dažniau matyti F-22 Europoje, bet ir turėti nuolatinės šių naikintuvų dislokacijos vietą.
Puiku! Reikia steigti naikintuvų F-22 bazę Lietuvoje ir čia dislokuoti kuo daugiau tokių lėktuvų, gal net įsigyti – būsime kaip niekada saugūs, o rusai bijos ir prisiartinti!
F-22 yra brangūs naikintuvai, jų nėra daug, o sprendimus dėl dislokavimo ar pardavimo priima JAV. Amerikiečiai jau nesyk leido suprasti, kad niekam neparduos tokių naikintuvų, net ir savo artimiausiems sąjungininkams. Netgi tokių šalių, kurios gali sau leisti ypač brangius lėktuvus, pavyzdžiui Japonijos ar Izraelio prašymai parduoti šiuos orlaivius baigėsi nesėkme.
Be to, šių lėktuvų ilgalaikiam ar nuolatiniam dislokavimui Lietuvoje reikėtų gerokai išplėsti infrastruktūrą – tai kainuotų ne vieną dešimtį milijonų eurų. Net ir ją išplėtus lieka grėsmės faktorius – Zoknių karinė oro bazė, iš kur veikia NATO oro policijos misija, taptų vienu svarbiausiu Rusijos balistinių raketų „Iskander“ taikinių. Ant žemės esantis orlaivis – ar tai būtų mažiausias lėktuvas, ar moderniausias 5-os kartos naikintuvas yra nesunkiai pažeidžiamas taikinys.
Todėl dideliu atstumu veikti galintys F-22 galėtų įsikurti vienoje iš Vakarų Europoje numatytų bazių – Jungtinėje karalystėje esančiose Leikehito, Mildenholo ar Vokietijoje esančioje Špangdahlemo bazėse. Be to, Lenkijos dienraštis „Rzecpospolita“, remdamasis šaltiniais, jau skelbė, kad F-22 nuolatine baze Europoje gali tapti Lasko oro pajėgų bazė netoli Lodzės miesto, esančio centrinėje Lenkijos dalyje.
JAV karinių oro pajėgų Europoje vado, generolo Franko Goreneciaus nuomone, Senajame žemyne amerikiečiai jau nužiūrėjo 12 bazių, kuriose F-22 gali ne tik leistis, bet ir laikinai įsikurti. O galiausiai, anot F. Goreniciaus, jis pateiks prašymą, kad viena F-22 eskadrilė būtų dislokuota Europoje.
Šiuo metu F-22 eskadrilės nuolat yra dislokuotos tik JAV – Lenglio (Virdžinijos val.), Tindalo (Floridos val.) , Nelliso (Nevados val.), Edwardso (Kalifornijos val.), Elmendrofo (Aliaskos val.) ir Hickamo (Havajai) karinių oro pajėgų bazėse. Tačiau amerikiečiai tam tikrą skaičių F-22 yra permetę į Guamą, Japoniją, Jungtinius Arabų Emyratus.
Zokniai, Emario bazė Estijoje, kurioje pernai leidosi F-22 ar kita regione esanti bazė galėtų tapti atsargine arba priešakine naikintuvų nusileidimo vieta, kurioje šie orlaiviai išbūtų trumpą laiką. Apie tokių Rytų ir Vidurio Europoje esančių bazių modernizavimą F. Gorenicius taip pat yra užsiminęs. Amerikiečiai jau yra išbandę netgi nedidelius aerodromus Lietuvoje, pavyzdžiui, ant Pajuosčio ir Gaižiūnų nusileidimo takų yra tūpę JAV transporto orlaiviai C-130.
Be to, KAM duomenimis, Šiaulių Aviacijos bazėje jau planuojama statyti stacionarius lengvų konstrukcijų angarus naikintuvams su aikštelėmis, lauko stovyklos aikšteles (1000 karių), rekonstruoti priešgaisrinės saugos angarą kartu su administracinėmis patalpomis.
Taip pat ketinama projektuoti ir statyti transporto ir lengvųjų atakos lėktuvų ir sraigtasparnių peronus, keleivių ir krovinių terminalą su administracinėmis patalpomis, projektuoti ir rekonstruoti peronus ir riedėjimo takus, orlaivių remonto angarus. Šiuo metu vysta naujos aviacinio kuro bazės (saugyklos) statybos užbaigimo procedūros.
Vis dėlto laikinoms F-22 viešnagėms netgi nebūtinai reikėtų specialios infrastruktūros – JAV šiuo metu vystoma vadinamoji FARP sistema. Jos esmė – greitas F-22 dislokavimas į bet kurį pasaulio tašką, kuriame gali leistis šie naikintuvai. Kartu su jais skrenda ir didieji transporto lėktuvai C-17 bei C-5.
Pastarieji gabena viską, ko reikia F-22 aptarnavimui – nuo kuro iki bombų, raketų, aptarnaujančio personalo. Ši sistema ypač aktuali JAV pajėgoms Pietryčių Azijos regione, kur atstumai yra milžiniški, o JAV naudojamų bazių – vos kelios.