Pirmiausia, nėra aišku, kiek rusų ir baltarusių atvyko į Lietuvą po pernykštės Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą. Politikai mini vienus skaičius.
„Tie skaičiai, kurie yra: 55 tūkst. baltarusių ir nepilni 20 tūkst. rusų“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Leidimus išduoti Migracijos departamentas nurodo panašų skaičių baltarusių, bet perpus mažesnį skaičių atvykusių rusų.
„Rusijos piliečiams buvo išduota iki 8 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje ir vizų nuo karo Ukrainoje pradžios iki dabar. O Baltarusijos piliečiams iki 60 tūkst. dokumentų“, – teigė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Anot Migracijos departamento, nebūtinai visi po invazijos atvykę rusai ir baltarusiai liko Lietuvoje. Galėjo išvykti į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis.
„Tikslaus skaičiaus pasakyti negalime. Todėl, kad tie žmonės atvyksta, išvyksta. Ir tai, kad jie atvyko, nebūtinai reiškia, jog jie yra Lietuvoje iki šios dienos“, – kalbėjo Migracijos departamento vadovė.
Visi gavę leidimą būti Lietuvoje privalo registruoti gyvenamąją vietą. Registrų centras nurodo, kad pernai, vasario 24 dieną Lietuvoje gyvenamąją vietą buvo registravę 17 200 Rusijos piliečių ir 32 700 Baltarusijos. Dabar šie skaičiai tokie: 20 300 Rusijos piliečių ir 55 300 Baltarusijos piliečių.
Taigi, nuo pernykštės invazijos į Ukrainą Lietuvoje esančių Rusijos piliečių skaičius padidėjo daugiau nei 3 tūkst., o Baltarusijos – per 22 tūkst. asmenų.
Baltarusių opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos pavaduotojas Pavelas Latuška dėkoja Lietuvai ir Lenkijai.
„Dabar Europoje gali būti nuo 250 tūkst. iki pusės milijono baltarusių. Daugybė mūsų struktūrų pasitraukė išskirtinai į Lenkiją ir Lietuvą. Dabar tai Baltarusijos demokratijos centrai – Vilnius ir Varšuva“, – sakė LNK žinių pašnekovas.
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pernai smarkiai sustiprino represijas, jo režimą kritikuojantiems baltarusiams.
Į Vilnių pabėgo ir advokatė Maria Kolesava–Hudzilina.
„Man yra iškelta baudžiamoji byla, nes dirbau advokate politinėse bylose. Baltarusijos režimas mano, kad aš esu teroristė. Penkti mano kolegos jau yra įkalinti nuo 6 iki 10 metų“, – LNK žinioms sakė moteris.
Bet su Lietuvoje ieškančiais saugumo, atvykti bando ir šimtai pavojingų pačiai Lietuvai. Per pusę metų dėl grėsmių Lietuvos saugumui neįleista 1000 rusų ir baltarusių.
„Baltarusiams buvo uždrausta atvykti virš 800 kartų, o Rusijos piliečiams apie 150 – nuo praėjusių metų gruodžio iki dabar“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.
Didžiausias rusų ir baltarusių srautas į Lietuvą buvo, kai galiojo švelnesnės patikros, pernai iki gruodžio. Tada ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė oficialiai kvietė kurtis Lietuvoje.
„Dalis tų įmonių buvo išvytos iš patalpų už tai, kad jos padėjo protestams“, – tada kalbėjo A. Armonaitė.
Ir patys Baltarusijos pabėgėliai neslepia – kai jų Lietuvoje ir Lenkijoje yra šimtai tūkstančių, nėra sunku infiltruotis ir rusų, baltarusių agentams.
„Jeigu čia, pavyzdžiui, yra 10 tūkstančių, 50 tūkstančių ar 100 tūkstančių migrantų, nėra sudėtinga turėti žmonių, kurie yra susiję su specialiosiomis tarnybomis. Dėl to, kad esate paramos Ukrainai lyderiai, jie nori pakeisti visuomenės nuomonę apie karą“, – įžvalgomis dalijosi Baltarusių opozicionierės S. Cichanouskajos pavaduotojas P. Latuška.
Lietuvos žvalgybos tarnybos skelbia, kad ieškoma būdų, kaip supriešinti pabėgusius rusus, baltarusius su lietuviais. Yra sakančių, kad grėsmių saugumui gali kelti ir rusų, baltarusių požiūris į Lietuvą, arba į Lietuvos istoriją.
„Yra ta tokia litvinizmo doktrina – kuri sako, jog LDK yra baltarusių, ne lietuvių valstybė. Ir tada atsiranda niuansų, požiūrių į Lietuvos Nepriklausomybę, vaidmenį, Vilnių“, – sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.
Baltarusių opozicija sako suprantanti, kad supriešinti juos su lietuviais, ar lenkais yra V. Putino ir A. Lukašenkos tikslas, to reikia vengti.
„Žinoma, jų prioritetas yra destabilizuoti situaciją jūsų šalyse – Lietuvoje, Lenkijoje. Agresorių prioritetas – destabilizuoti visuomenę, nes Lietuvos ir Lenkijos lyderiai dabar remia Ukrainą“, – kalbėjo P. Latuška.
Didžioji dalis rusų ar baltarusių atvyksta dirbti, tokiu atveju, integracijos programos, pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamokos nėra privalomos.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: