Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, sociologas dr. Artūras Tereškinas tyrimo duomenis pristatė penktadienį Vilniuje surengtame tarptautiniame seminare „Kaip mažinsime LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) socialinę atskirtį visuomenėje ir žiniasklaidoje?"
Organizacijų, dirbančių žmogaus teisių srityje, įvairių institucijų atstovai ir žurnalistai iš kelių šalių susirinko į seminarą aptarti galimą poveikį politikai bei praktikai, sprendžiant diskriminacijos ir atskirties problemas, kurios pastaruoju metu ryškėja socialinėje politikoje, švietimo sistemoje, žiniasklaidoje bei visuomenėje.
Homoseksualų nenori net policijoje
Sociologinės apklausos rezultatai parodė, kad, gyventojų nuomone, Lietuvoje labiausiai diskriminuojami pagyvenę ir neįgalūs asmenys bei moterys. H omoseksualai atsidūrė ketvirtoje vietoje (28 proc.).
Kad netradicinės lytinės orientacijos žmonės diskriminuojami, dažniau mano išsilavinę asmenys ir jaunimas iki 29 m. amžiaus (daugiau nei pusė). Kuo respondentai buvo vyresni, tuo mažiau jie norėjo sutikti su tokiu teiginiu. Iš vyresnių nei 60 m. žmonių mažiau nei 15 proc. pritarė, kad tokia diskriminacija egzistuoja.
Taip dažniau galvoja moksleiviai ir studentai (beveik 60 proc.), namų šeimininkės, kvalifikuoti darbininkai ir vidutinio lygio specialistai (vidutiniškai du iš penkių). Netolerantiškiausi šiuo atžvilgiu buvo fizinį darbą dirbantys žmonės (26 proc.), vadovai (23 proc.), bedarbiai (29 proc.) ir pensininkai (beveik 15 proc.).
Beveik trečdalis respondentų teigė pateisinantys tokią diskriminacijos formą. Antroje vietoje atsidūrusiai diskriminacijai dėl amžiaus pritartų tik 16 proc., kitoms diskriminacijos formoms – po 11-12 proc.
Šiek tiek daugiau nei 40 proc. apklaustųjų teigė pritariantys įstatymams, kurie gina homoseksualius žmones darbe, 18 proc. jiems nepritaria. Tiesa, 65 proc. žmonių sutiko, kad jie privalo turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs asmenys.
Tačiau klausiami apie konkrečias profesijas ar veiklos sritis žmonės buvo kur kas kategoriškesni. 69 proc. teigė sutinkantys, kad homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti mokyklose, 66 proc. – tapti kunigais, 50 proc. – dirbti policijoje, 46 proc. – tarnauti armijoje. Beveik du trečdaliai respondentų bijotų, jei jų vaikų mokytoja(-as) būtų homoseksuali(-us).
Atviras prisipažinimas – galas draugystei?
Sužinojusios, kad bendradarbė yra lesbietė, 37 proc. moterų priimtų ją tokią, kokia yra, tačiau 13 proc. atsisakytų su ja bendrauti. Iš vyrų taip elgtųsi atitinkamai 27 proc. ir 19 proc.
Jei išgirstų, kad dirba su gėjumi, 39 proc. moterų ir 26 proc. vyrų priimtų jį tokį, koks yra, o 15 proc. ir 23 proc. atsisakytų bendrauti.
Du iš penkių respondentų, sužinoję, kad draugas ar draugė yra homoseksualus, priimtų tokį, koks yra, šiek tiek daugiau nei penktadalis atsisakytų bendrauti ir dešimtadalis mėgintų pakeisti.
„Nemažai žmonių yra tolerantiški, bet tų, kurie atsisakytų bendrauti ar neturi nuomonės, kiekis yra nemaža atsvara teigiamiems skaičiams", - pažymėjo A. Tereškinas.
Jei vaikas prisipažintų esąs homoseksualus, daugiau nei pusė moterų stengtųsi visokeriopai jį palaikyti, 40 proc. kreiptųsi psichologinės pagalbos sau, trečdalis mėgintų jį pakeisti, 15 proc. slėptų šį faktą nuo pažįstamų, o 0,5 proc. išsižadėtų. Tuo tarpu kas antras vyras stengtųsi savo atžalą pakeisti, 39 proc. – palaikyti, 32 proc. kreiptųsi į psichologą, 20 proc. slėptų nuo kitų artimųjų, per 3 proc. išsižadėtų.
Beveik trečdalis apklausos dalyvių įsitikinę, kad homoseksualius santykius draudžiantys įstatymai gali sumažinti homoseksualų skaičių visuomenėje, beveik pusė – kad gėjus ir lesbietes reikia gydyti. Du trečdaliai respondentų prisipažino, kad mintis apie homoseksualius santykius jiems kelia pasibjaurėjimą.
Maždaug 70 proc. apklaustųjų nesutiko, kad gėjams ir lesbietėms turėtų būti leista įsivaikinti vaikus ar tuoktis. Klausiami, kaip elgtųsi išgirdę įžeidinėjant ar niekinant homoseksualus, dešimtadalis atvirai prieštarautų, trečdalis mėgintų pakeisti pokalbio temą, daugiau nei pusė liktų neutralūs, o 7 proc. entuziastingai palaikytų pokalbį.
Netolerantiškiausia – Žemaitija
Pasak A. Tereškino, vis daugiau žmonių, ypač homoseksualų, Lietuvoje nutildomi ir verčiami slėptis, o respondentų atsakymai rodo „aukštą netolerancijos ir prietarų lygį". Dėl netolerancijos ir homofobijos slapstymasis išlieka fundamentaliu homoseksualų socialinio gyvenimo bruožu: „Atrodyti ir apsimesti heteroseksualiu viešojoje sferoje vis dar yra ne pasirinkimas, o būtinybė didžiajai daliai lesbiečių ir gėjų".
„Akivaizdu, kad homofobija kaip iracionali homoseksualių žmonių baimė, kuri dažnai virsta itin neigiamu požiūriu į lesbietes, gėjus, biseksualus ir transeksualus, dar itin stipri mūsų šalyje, stereotipai apie juos dar giliai įsišakniję", - kalbėjo sociologas.
Jo teigimu, tarp vilniečių netolerantiškų žmonių yra maždaug penktadalis. Seminare dalyvavusi lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, ši problema bene aštriausia yra Žemaitijoje: „Ten net kalbos negali būti, kad draudžiama diskriminacija dėl lytinės orientacijos".
A. Tereškinas neslėpė, kad pristatant apklausos duomenis įvairiuose šalies miestuose jį dažniausiai užsipuldavo, nuolat buvo reiškiamas pasipiktinimas, netildavo replikos.
Tuo tarpu Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė prisiminė kartą dalyvavusi mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. Jai kalbant apie homoseksualų literatūrą viena mokytoja pareiškė, esą jai bjauru klausyti, nesinori nagrinėti tokius reiškinius.
Skundų dėl diskriminacijos padaugėjo 9 kartus
Seminare kalbėjusi M. A. Pavilionienė apgailestavo, kad šalyje nėra nė vienos politinės partijos, kuri aiškiai išsakytų paramą savo piliečiams – gėjams, lesbietėms, transseksualams, vienareikšmiškai pasisakytų prieš homofobiją. „Vienos nutyli, kitų atstovai laido nepagarbias replikas net Seimo posėdžių salėje", - kalbėjo politikė.
Anot jos, heteroseksualų daugumos visuomenėje seksualinių mažumų nariai priversti gyventi dvigubą gyvenimą, kontroliuoti ir riboti save. Tačiau parlamentarė siūlė LGBT atstovams rinktis „gyvenimą asmenybės požiūriu", išnaudoti profesinį, intelektinį ir kūrybinį pranašumą prieš heteroseksualus.
A. Burneikienė taip pat tvirtino, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos išlieka didelė problema net tarp politikų. „Šiuo klausimu neatrodome gražiai. Man labai nemalonu tiek Briuselyje, tiek Lisabonoje teisintis dėl to, ko nepadariau, kam stengiuosi priešintis ir ką nurodau kaip blogus pavyzdžius", - sakė ji.
„Įsigalėjo nuomonė, esą homoseksualumas mūsų valstybėje tampa mada, o kalbėti apie tai populiaru, - kalbėjo A.Burneikienė. – Iš tiesų yra atvirkščiai – tampa madinga kalbėti apie homoseksualus blogai, reikšti agresyvias nuotaikas. Graudu, kad tokių asmenų pasitaiko ir tarp politikų, ir tarp žiniasklaidos atstovų, tokie žmonės tampa autoritetais".
Lygių galimybių kontrolierės tarnyba pernai gavo kur kas daugiau skundų dėl galimos diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. 2007-aisiais jų buvo 18, o užpernai – vos du.