Senolės pasakojimas galėjo likti užmarštyje, tačiau praėjus pusei metų po pranešimo apie tariamą išžaginimą policija gavo teismo medicinos ekspertų išvadas. Jos buvo išties skandalingos – yra požymių, kad senjorė tikrai buvo išžaginta, o tai esą galėjo padaryti šios žentas.
Šios ekspertų išvados įnešė tikrą sumaištį – mokslininkas buvo iškviestas į policiją, kur jam jau dėl neseniai mirusios uošvės išžaginimo buvo pareikšti įtarimai. O vėliau – baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atrodė, kad čia paaiškės, jog suklysta, tačiau bylą gavęs teisėjas nepanoro įsigilinti į iškilusias abejones – na ir kas, kad mokslininkas kaltę neigia, tačiau yra neabejotinos ekspertų išvados.
Netrukus nutiko tai, ko mokslininkas ir jo artimieji net negalėjo susapnuoti baisiausiame košmare – teisėjas Ramūnas Keidūnas Lietuvos Respublikos vardu konstatavo, kad mokslininkas, pasinaudojęs savo uošvės bejėgiška būkle dėl amžiaus ir senatvės sukeltų ligų, ją išžagino.
Anksčiau jokių reikalų su teisėsauga neturėjusiam ir tik teigiamai charakterizuojamam mokslininkui, kurio darbai yra gerai žinomi mokslo pasaulyje, teismas skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, buvo atsižvelgta į nuteistojo amžių, charakteristiką ir nuspręsta bausmės vykdymą atidėti trejiems metams – bausmės vykdymo atidėjimo metu vyrui buvo uždrausta išvykti už Vilniaus ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Toks teisėjo R. Keidūno nuosprendis sukėlė tikrų tikriausią šoką ne tik nuteistam mokslininkui, kuris nuo pat tyrimo pradžios neigė bet kokią kaltę, bet ir nukentėjusiąja pripažintos senolės artimiesiems – nieko nelaukę jie nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Mirusios nukentėjusiosios interesams atstovavęs sūnus net piktinosi, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – pasirašyti po pareiškimu jį privertė policijos tyrėja, nors net negalėjo būti kalbos apie išžaginimą.
Ši išties išskirtinė byla atsidūrė ne vieną rezonansinę bylą išnagrinėjusių Vilniaus apygardos teismo teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio ir Arūno Budrio rankose. Po daugybės posėdžių, kuriuose apklaustas dar neregėtas skaičius medicinos elito atstovų, teisėjai paskelbė, kad beveik 3 metus teisėsaugos persekiotas mokslininkas buvo nuteistas nepagrįstai, nes savo uošvės neišžagino.
Priimdami tokį nuosprendį teisėjai rėmėsi ne tik daugybės byloje apklaustų liudytojų parodymais, bet ir – svarbiausia – tomis pačiomis teismo medicinos ekspertų išvadomis. Papildomai apklausus ne vieną medicinos specialistą paaiškėjo tai, apie ką šie žinojo tik iš mokslinės literatūros vadovėlių: po tariamo išžaginimo senolės makštyje buvo rasta ne sperminio skysčio pėdsakų, kaip atlikę tyrimą nurodė ekspertai, o jos pačios organizmo pagaminto prostatos specifinio antigeno (PSA). Šis baltymas yra būdingas tik vyrams, tačiau išskirtiniais atvejais jį gali gaminti ir moters organizmas. Taip nutinka, jeigu moteris serga onkologinėmis ar urologinėmis ligomis, o anksčiau teisme apklausta ekspertė net nebuvo girdėjusi.
Į tai anksčiau bylą nagrinėjęs teisėjas neatkreipė dėmesio, nes juodu ant balto ekspertai buvo nurodę, kad ant senolės kelnaičių taip pat buvo rasta mokslininko DNR pėdsakų. Tačiau tai, kaip paaiškėjo, yra natūralu – jeigu šeimos nariai gyvena kartu, toje pačioje skalbyklėje skalbia drabužius, DNR pėdsakai ant drabužių išlieka ir ne po vieno skalbimo.
Liga išprovokuodavo seksualinius kliedesius
Mokslininką teisme gynusi advokatė Egidija Belevičienė, kuri anksčiau dirbdama prokuratūroje specializavosi būtent seksualinės prievartos bylose, neabejoja, kad dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam turėjo būti panaikinti įtarimai, o byla – nutraukta.
„Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas prašymas ištirti, iš kokios biologinės medžiagos ant nukentėjusiosios kelnaičių buvo nustatytas DNR – jie kartu gyveno, žentas prižiūrėjo garbaus amžiaus uošvę, kartu buvo skalbiami visos šeimos narių drabužiai, nes tik ten tas DNR ir buvo rastas, bet tokie prašymai buvo atmesti“, – sakė advokatė.
Jos teigimu, tyrimo pradžioje policijos pareigūnai greičiausiai netikėjo, kad žentas išžagino savo uošvę, todėl ir neatliko būtiniausių veiksmų po galimo nusikaltimo – atvykę į namus, kuriuose esą buvo išžaginta senolė, pareigūnai net neatliko įtariamojo apžiūros, o tai – pirmasis būtiniausias procesinis veiksmas.
„Nebuvo paimtos nuoplovos nuo kūno, taip pat neatliktas panagių tyrinio paėmimas ir kiti veiksmai – nusikaltimo pėdsakai būna ne tik ant nukentėjusiosios, bet ir ant įtariamojo kūno, – sakė advokatė. – Mano ginamasis buvo vietoje, policijos pareigūnai jo neapžiūrėjo, tik paėmė paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog uošvė serga silpnaprotyste, kad ji ir anksčiau sakė, jog yra nėščia.“
E. Belevičienė neabejoja, kad policijos pareigūnai netikėjo senjorės pasakojimu, todėl ir neatliko būtinų veiksmų (o tai būtų paneigę išžaginimo versiją),tad vėliau, kai tyrėjai gavo teismo medicinos ekspertų išvadas, pateko į keblią situaciją.
„Mano įsitikinimu, niekas netikėjo tokiu senolės pasakojimu, dėl to įvykio vietoje ir neatliko būtinų veiksmų (nepaėmė įkalčių, nepažiūrėjo įtariamojo), o po to kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo specialisto išvadą, kad neva ant kelnaičių buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai, nors iš tikrųjų tai buvo PSA, kurį gamino senolės organizmas, tada buvo nuspręsta, kad išžaginimas buvo, – sakė advokatė. – Pranešimas apie įtarimą mano klientui buvo įteiktas tik po pusės metų po menamo išžaginimo.“
Po tiek laiko papildomai apklausti senolės pareigūnai nebegalėjo – ji jau buvo mirusi. Teko vadovautis tik šios nerišliu pasakojimu – moteris sakė, kad į Bendrąjį pagalbos centrą po patirtos seksualinės prievartos kreipėsi tik po penkių valandų, o telefonu kalbėdama apie išžaginimą nieko aiškaus nepasakė, tik užsiminė, jog žentas sėdi šalia jos ir nesikalba.
Tačiau policijoje buvo apklausti ne tik jos šeimos nariai, bet ir kaimynai, gerai pažinoję sergančią moterį, be to, buvo gautos medikų išvados, kad nukentėjusiajai konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga bei laikinas ūmus psichikos sutrikimas – delyras, esant demencijai.
Anot ekspertų, sergant Alzheimerio tipo demencija gali pasireikšti neadekvatus seksualinis elgesys bei seksualinio pobūdžio kliedesiai.
Šeimos pasakojimai atskleidė baisią ligą
O taip ir buvo – nukentėjusiosios sūnus pareigūnams pasakojo, kad motina savo gydytojui yra sakiusi, kad yra nėščia ir greitai gimdys, o dukra, kurios vyras – mokslininkas, nurodė, jog motina dažnai sakydavo, kad ją kažkas išžagino ir ji pastojo, vėliau pasakodavo, kad gimdo. Ji taip pat yra sakiusi, kad ją Santariškėse išprievartavo gydytojas, jos palatoje naktimis yra girtaujama.
„Kai ji sužinojo, kad anūkė yra nėščia, mama irgi ėmė kalbėti, kad gimdys, o kartą grįžus namo liepė antnešti rankšluosčių, nes tuoj gimdys, – broliui antrino sesuo. – Yra buvę, kad mama kalbėdavo, kad ją išprievartavo pas ją atėjęs kažkoks daktaras. Po to, kai mama pranešė apie išžaginimą, ji pasakojo, kad neva atėjęs gydytojas norėjo trenkti žentui, jog šis neva lenda prie jo žmonos.“
Kai dukra paklausė, kodėl jos žentas galėjo šią išžaginti, ši esą atsakė, kad jis „įsiskverbė ir padarė savo darbą, nes ji yra labai saldi ir ją myli visi vyrai.“
Kad senolė kliedėdavo, patvirtino ir jos marti: „Ligai progresuojant ji vis dažniau kalbėdavo nebūtus dalykus, teigė, jog ji laukiasi ir tuoj gimdys. Be to, ji labai mėgo skaityti meilės romanus, kuriuose aprašytos labai atviros sekso scenos, dėl to ji prisigalvodavo, kad pas ją ateina kažkokie vyrai, o paklausus, ko jie ateina, atsakydavo, kad ji yra saldi.“
Apie tariamą prievartą senolė buvo pasakojusi ir kaimynei: „Kažkada ji pasakojo, kad kai buvo jauna, pas ją į namus atėjo kolūkio pirmininkas ir ją išprievartavo“.
Jiems antrino ir po gauto pranešimo apie išžaginimą į senolės namus atvykę policijos pareigūnai ir medikai – jie teigė, kad garbaus amžiaus moteris nesijautė nuskriausta, kartais tik pasakydavo, jog nieko baisaus nenutiko, kad žentas „padarė savo darbelį“, tačiau jai esą skaudu, jog šis su ja nesikalba.
Garbių mokslininkų išvados nesudomino teisėjo
Advokatė E. Belevičienė sakė, kad šie duomenys buvo žinomi baudžiamąją bylą nagrinėjančiam apylinkės teismo teisėjui, tačiau šis į tai nereagavo. Kaip ir į kitus baudžiamojon atsakomybėn patraukto mokslininko ir jo gynėjos prašymus.
„Pirmos instancijos teisme teikėme daugybę prašymų skirti ekspertizes, bet teisėjas R. Keidūnas visus juos atmetė, – sakė E. Belevičienė. – Tada pasitelkėme daugybės mokslininkų – profesorių, docentų, mokslo daktarų – konsultacines išvadas, kuriose buvo kategoriškai paneigta teismo medicinos ekspertų atlikta ekspertizė ir prašėme jas prijungti prie bylos medžiagos. Tačiau teisėjas ne tik jų nepriėmė, bet ir atmetė net jų neperskaitęs. Tikrai buvo sudėtinga rasti specialistų, todėl ieškojome šios srities žymiausių mokslininkų, gydytojų, kurie privačiai neteikia išvadų, tačiau susipažinę su šia situacija tiesiog sutiko padėti.“
Advokatė neslėpė, kad pirmą kartą teisme susidūrė su tokiu pasipriešinimu teismo salėje.
„Du kartu teikėme teisėjui nušalinimą, tačiau jis nenusišalino ir bylą nagrinėjo toliau, iš jo elgesio buvo galima numanyti, kad bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, – prisipažino E. Belevičienė. – Mano klientui buvo šokas, kad teisėjas, net neskaitęs specialistų išvadų, jas atmeta. Klausė, ar taip gali būti? Dėl tokio teisėjo elgesio net kreipėmės ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.“
Sumaištis dėl PSA
Situacija, advokatės teigimu, kardinaliai pasikeitė Vilniaus apygardos teisme – visi trys teisėjai gilinosi į bylos aplinkybes ir iš naujo atliko įrodymų tyrimą. O jis atskleidė neįtikėtinus dalykus, kurie neabejotinai pateks į teisės vadovėlius.
Pasak jos, dar ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas mokslininkas prašė ištirti, ar moters organizmas gali gaminti PSA: „Tokią informaciją jis rado perskaitęs mokslinius straipsnius, kadangi senolė jau buvo mirusi, prašė išsireikalauti jos medicininę kortelę, kurioje buvo konstatuotos ligos, kuriomis sergant moters organizmas gali gaminti PSA.“
Būtent PSA ir sukėlė sumaištį šioje išskirtinėje byloje – tyrimą atlikusi ekspertė, nežinojusi, kad ir moters organizmas gali gaminti PSA, savo išvadose nurodė, kad tariamai išžagintos senolės makštyje buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai, o ne PSA.
„Specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad sperminio skysčio paieškojimas (PSA nustatymas) darytas tam tikruose objektuose ir rasti sperminio skysčio pėdsakai, taigi radusi PSA (t. y. prostatos specifinį antigeną), specialistė pateikė išvadą, kad tai yra sperminio skysčio pėdsakai, – apeliaciniame skunde nurodė mokslininko advokatė. – Tyrimą atlikusi specialistė nežinojo, kas yra PSA ir nežinojo, kad PSA gamina ir moters organizmas.“
Kas tas PSA, įnešęs tiek sumaišties šioje byloje? Vilniaus universiteto profesorės surašytoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad PSA (prostatos specifinis antigenas) yra baltymas, turintis fermentinį aktyvumą. Iš PSA negalima nustatyti asmens DNR, nes PSA yra baltymas, o tai yra visiškai skirtinga molekulė nei DNR. PSA yra tik vienas iš sperminio skysčio rodiklių (galbūt pagrindinis), bet jų gali būti ir daugiau. Tik PSA radimo faktas jokiu būdu negali būti įrodymas, kad rasti sperminio skysčio pėdsakai. Visų asmenų PSA yra vienodas, jų seka nesiskiria.
Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas pateikė informaciją, kad moters organizmas taip pat gamina PSA.
Apie moters antigeną žinojo tik iš mokslinės literatūros
Kilus abejonių apeliacinės instancijos teismo teisėjai į apklausą iškvietė abi ekspertes, pateikusias išvadą, kad senolė galėjo būti išžaginta. Jos teisme paaiškino, jog PSA – tai prostatos specifinis antigenas, būdingas vyrams (baltymas), sperminio skysčio paieškai yra atliekamas PSA tyrimas, kurio metu nustatoma, ar medžiagoje yra sperminis skystis, ar tik jo pėdsakai.
„PSA tyrimas – testinė juostelė, kuri nusidažo atitinkama spalva, ji nustato tik sperminį skystį, indikatorius reaguoja tik į vyriškos lyties antigeną“, – teigė ekspertė.
Ji prisipažino, kad iki šiol nesusidūrė su atvejais, kuomet moters organizmas gamintų PSA, taip pat nėra turėjusi užduoties, kuomet būtų turėjusi atlikti PSA testą ieškant moters organizme gaminamo PSA.
„Ant nukentėjusiosios kelnaičių buvo dėmė, darytas testas, kuris parodė, kad yra sperminio skysčio pėdsakai, tuomet darytas DNR tyrimas“, – sakė ekspertė.
Jos kolegė pridūrė, kad literatūroje yra duomenų, jog moters organizmas taip pat gali gaminti šį antigeną, kai serga onkologine ar urologine liga.
Teismas: mokslininkas išteisinamas
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nutarė, kad mokslininkas negalėjo būti nuteistas dėl išžaginimo, nes nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pasak teisėjų, nors specialistai savo išvadoje buvo nurodę, kad pas nukentėjusiąją buvo rasta sperminio skysčio pėdsakų, šios išvados faktiškai buvo grindžiamos atliktu PSA testu, t. y. nurodytuose objektuose radus atitinkamo antigeno – PSA, buvo padaryta išvada, jog yra rasti sperminio skysčio pėdsakai.
„Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu mirė, taigi objektyvių galimybių patikrinti, ar jos organizmas iš tikrųjų gamino nurodytą antigeną (PSA), šiuo atveju nėra, – nurodė teismas. – Įvertinus specialistės paaiškinimus dėl galimybės moters organizmui tam tikrais atvejais gaminti PSA, kitus duomenis dėl PSA gamybos moters organizme, aplinkybę, jog faktiškai tyrimai dėl šio antigeno paieškos moters organizme teismo medicinos specialistų praktikoje atlikti nebuvo, tai, kad nukentėjusioji šiuo metu yra mirusi ir galimybių paneigti prielaidą, jog jos organizmas gamino šį antigeną, nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, jog specialisto išvada šiuo atveju nėra pakankama konstatuoti, jog buvo rasti būtent sperminio skysčio pėdsakai, o ne pačios nukentėjusiosios organizme gaminamas antigenas (PSA).“
Anot teismo, ekspertės negalėjo paneigti, kad ant nukentėjusiosios kelnaičių jos žento DNR galėjo atsirasti dėl biologinės taršos.
„Jis gyveno su nukentėjusiąja, kas vėlgi sustiprina versiją dėl DNR atsiradimo ant kelnaičių kit būdu, t. y. ne lytinių santykių metu“, – Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad žento DNR ant uošvės kelnaičių galėjo atsirasti dėl to, jog toje pačioje skalbyklėje buvo skalbiami jų drabužiai.
„Ši istorija labai paveikė mano klientą – mokslininkas niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, kai buvo nuteistas, vyras patyrė didelį šoką, jam pablogėjo sveikata, – prisipažino advokatė E. Belevičienė. – Jis manęs po teisėjo R. Keidūno priimto apkaltinamojo nuosprendžio dažnai klausdavo, kiek dar žmonių buvo taip nuteisti, neteisingai interpretavus gautus tyrimo rezultatus?“