Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, sezoninį laiką turi apie 100 pasaulio valstybių.
Taupome elektros energiją
Vasaros laikas dovanoja galimybę ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją, tačiau, deja, teks miegoti valanda trupiau.
Medikų teigimu, prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių.
Šiuo laiku gyvensime iki spalio pabaigos, kai vasaros laiką atšauksime. Tuomet, paskutinį spalio savaitgalį, laikrodžių rodykles reikės persukti valanda atgal.
Laikrodžius suka daugelis šalių
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko.
Direktyvos galiojimas yra neribotas, tačiau Europos Komisija kas penkerius metus skelbia vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafiką. Artimiausiu metu tai bus galima padaryti 2021–aisiais.
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą.
Mano, kad turi galioti vienas laikas
Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai parėmė Vyriausybės priimtą sprendimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai kartą per metus įvesti vasaros laiką, ar ne. Už nutarimą balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 7, tiek pat parlamentarų susilaikė.
„Aš manau, kad Lietuvoje turėtų būti tik vienas laikas. Nėra jokių tyrimų, įtikinančių, kad laikrodžio persukiojimas duoda labai daug ekonominės ar kitokios naudos, bet, kad keliamas diskomfortas žmogaus sveikatai – akivaizdu ir stebint savo vaikus, ir kalbant su bendradarbiais“, – DELFI sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.
Ji priminė, kad Sveikatos reikalų komiteto nariai pernai vienbalsiai pritarė idėjai atsisakyti laiko sukiojimo.
„Aš manau, kad reikia dirbti tuo klausimu ir tai bus padaryta. Jei šalys sutars, laikrodis ir nebebus sukiojamas“, – aiškino parlamentarė.
Manoma, kad sukeltų nepatogumų, išnaudotume daugiau energijos
Europos Parlamentas (EP) vasario pradžioje nusprendė kruopščiai išnagrinėti laiko kaitaliojimo problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko.
„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė EP atstovai.
Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir, jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.
Tačiau Europos Komisijos (EK) atstovai tikina, kad 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad, jei ES vasaros laikas nebūtų taikomas koordinuotai, tai sukeltų nepatogumų ir gyventojams, ir įmonėms
„EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai“, – BNS informavo EK atstovai.