Už tai teisminį procesą iškėlęs vyras iš restoraną valdančios bendrovės „Premier restaurants“ ir restorano klientų saugumą užtikrinančios saugos bendrovės „Sirena Lt“ reikalavo priteisti 100 eurų turtinei ir 30 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.
Neįtikėtina, bet šis teisminis procesas tęsėsi net dvejus metus – bylą nagrinėjantis teismas laukė sprendimo kitoje byloje – vyras taip pat į teismą buvo padavęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri atsisakė pripažinti, kad šis į „McDonald's“ nebuvo įleistas dėl diskriminacijos socialinės padėties pagrindu.
Ir šias abi bylas vilnietis pralaimėjo – jam ne tik nepavyko įrodyti, kad į Vilniaus Gedimino prospekte esantį greito maisto restoraną „McDonald's“ buvo neįleistas dėl diskriminacijos, buvo pažeista jo garbė bei orumas, bet ir prisiteisti prašytų pinigų žalai atlyginti. Maža to, teisminį procesą pralaimėjęs vyras pats turės susimokėti, nes iš jo buvo priteista beveik 700 Eur atsiėjusių bylinėjimosi išlaidų.
Į teismą kreipęsis 63 metų Vilniaus gyventojas prašė pripažinti tikrovės neatitinkančius greitojo maisto restorano ir saugos bendrovės darbuotojų paskleistus teiginius, jog jis į „McDonald's“ nebuvo įleistas dėl to, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus kvapas ir jis elgėsi agresyviai.
Vyro ieškinyje teismui buvo rašoma, kad dar 2017 m. gruodžio 31 d. vėlų vakarą jis nutarė apsilankyti „McDonald's“, nes ketino pavalgyti bei pasinaudoti tualetu.
„Tačiau įeiti į viešojo maitinimo įstaigą man neleido du saugos bendrovės darbuotojai, prižiūrėję viešąją tvarką – man buvo paaiškinta, kad aš netvarkingai atrodau, todėl apsauga turi teisę neįleisti tokių lankytojų į restoraną“, – teigė ieškovas.
Jis neslėpė, kad toks apsaugininkų elgesys jį labai nuvylė, todėl šiuos esą įspėjo, jog savo teises gins teisme, jeigu taip ir nebus įleistas į restoraną: „Jų elgesys mane žeidė ir diskriminavo kitų lankytojų akyse – viskas vyko matant daugybei žmonių.“
Bet tokie vyro teiginiai apsaugininkų neįtikino, todėl kilusią konfliktinę situaciją jis paprašė išspręsti policijos pareigūnų. Bet tą vakarą po centrą patruliavę policininkai niekuo negalėjo pagelbėti – jeigu apsaugos pareigūnai kliento neįleidžia į restoraną, tokia jų teisė, nes „McDonald's“ yra privatus verslas.
„Taip buvo išplatinta informacija, žeminanti mano orumą ir garbę, buvau pavaizduotas neigiamai, taip pat apkaltintas nederamu elgesiu konflikto metu – ši informacija neatitinka tikrovės ir yra melaginga, skirta pateisinti saugos bendrovės darbuotojo netinkamą elgesį“, – teigė vyras.
Jo teigimu, saugos bendrovės darbuotojas savo paaiškinime buvo nurodęs, kad į restoraną klientas nebuvo įleistas ne tik dėl to, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido nemalonus kvapas, bet ir dėl to, jog šis elgėsi šiurkščiai, iššaukiančiai ir kėlė grėsmę aplinkiniams.
„Šie teiginiai yra absoliutus melas, – teismui aiškino ieškovas. – Apsaugos darbuotojas nurodė, kad buvau neblaivus, bet tai netiesa – aš alkoholio nevartoju ir to negaliu daryti dėl savo sveikatos būklės. Netiesa ir tai, kad esą nuo manęs sklido nemalonus kvapas – aš gyvenu visus standartus atitinkančiame bute, palaikau aukštą asmens higienos ir sanitarijos lygį. Taip pat melu laikau ir teiginius, kad esą aš elgiausi šiurkščiai, iššaukiančiai ir kėliau grėsmę aplinkiniams žmonėms – šį šmeižtą paneigia faktas, kad aš pats iškviečiau policijos ekipažą ir prašiau pareigūnų įsitikinti tuo, kad esu visiškai blaivus, adekvačiai elgiuosi ir nėra pagrindo pažeidinėti mano teises.“
Anot vyro, melagingus duomenis pateikė ir restoraną „McDonald's“ valdančios bendrovės atstovai.
„Manau, kad šiurkščiai buvo pažeistos mano teisės – iš pradžių nebuvau įleistas į viešojo maitinimo įstaigą, o vėliau restorano ir saugos bendrovės darbuotojai, siekdami save pateisinti, paskleidė mane šmeižiančią informaciją“, – pažymėjo vilnietis.
Jis mano, kad tai buvo sąmoningas šmeižtas: „Siekė mane pavaizduoti visiškai niekingu žmogumi, girtuokliu, pažeidžiančiu viešąją tvarką, ignoruojančiu elementarias viešosios tvarkos normas. Juk taip ir buvo parašyta saugos bendrovės darbuotojo paaiškinime, kuris tapo žinomas neribotam skaičiui žmonių.“
„Tačiau atsakovės privalo atsakyti už melagingus duomenis ir jų paskleidimą tarnyboms – Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“, – vyras pažymėjo, kad šmeižiantys duomenys buvo skleidžiami tarp valstybės tarnautojų, tikrinančių nurodytus faktus ikiteismine tvarka.
„Taip pat šie duomenys taps prieinami visiems žmonėms, kurie domėsis šiuo teisminiu procesu“, – vyras teismui nurodė, kad neturtinė žala kilo iš karto po „teisių pažeidimo fakto“, kai jis nebuvo įleistas į populiarų greitojo maisto restoraną, ir buvo pažemintas kitų žmonių akyse.
„Buvau pavaizduotas kaip niekingas žmogus“, – skundėsi vyras ir pabrėžė, kad į incidento vietą atvykusiems policijos pareigūnams jo būklė nekėlė jokių abejonių, jie net atsisakė patikrinti blaivumą.
Tuo metu restoranus „McDonald's“ Lietuvoje valdančios bendrovės „Premier restaurants“ atstovai nesutiko su vilniečio pareikštomis pretenzijomis ir nurodė, kad nėra pagrindo priteisti nei turtinę, nei neturtinę žalą.
„Apie 22.40 val., restorane buvo daug lankytojų, todėl įvykio, kai į restoraną nebuvo įleistas ieškovas, nematė nė vienas restorano darbuotojas, o restorane budėjusių apsaugos darbuotojų teigimu, į restoraną įėjęs ieškovas išsiskyrė iš kitų lankytojų, jo išvaizda ir elgesys sukėlė įtarimų, todėl apsaugos darbuotojas priėjo prie jo paklausti, ko šis ieško, – teismui nurodė „Premier restaurants“ atstovai. – Ieškovas atsakė „ne tavo reikalas“, pradėjo provokuoti konfliktą, nemandagiai elgėsi su apsaugos darbuotoju, nepagarbiai atsiliepė apie restoraną, dėl šios priežasties apsaugos darbuotojas vyrą informavo, kad į restoraną šį kartą jo neįleis. Ieškovas iškvietė policiją, tačiau atvykę patruliai jokių apsaugos darbuotojų ar restorano darbuotojų neteisėtų veiksmų neįžvelgė, į konfliktą nesikišo, o ieškovui pasiūlė kreiptis į restorano administraciją.“
Restorano atstovai taip pat pažymėjo, kad bylą iškėlęs vyras klaidina teismą, nes jo nurodyti teiginiai neatitinkantys tikrovės: „Jokiuose bendrovės ar darbuotojų paaiškinimuose ar kituose dokumentuose nėra naudojami nei ieškovo ieškinyje įvardinti, nei jokie kiti panašūs apibūdinimai, – ieškovas kelis kartus mini apsaugos darbuotojo paaiškinimą.“
Anot restorano, vyras teismui pateiktu ieškiniu „gina savo garbę ir orumą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą, paskleidimo“, tačiau šioje byloje nagrinėjama situacija visiškai neatitinka Civiliniame kodekse numatytų sąlygų: „Bendrovės „Sirena Lt“, jos darbuotojų ir „Premier restaurants“ paaiškinimų Vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai tikslas buvo atsakant į institucijų kreipimusis pateikti atsakovių poziciją į įvykusį incidentą bei situacijos vertinimą, šie paaiškinimai gali būti vertinami tik kaip atsakovių bei apsaugos darbuotojų subjektyvios pozicijos, nuomonės apie įvykį ir joms negalima taikyti tiesos ir netiesos kriterijaus.“
„Ieškovas savo iniciatyva iškvietė policijos ekipažą, nors tam nebuvo jokio poreikio – atvykę policininkai nenustatė jokių neteisėtų atsakovių veiksmų“, – pabrėžė restorano teisininkai.
Su ieškiniu nesutikę apsaugos bendrovės teisininkai taip pat išdėstė panašius argumentus, jie taip pat pažymėjo, kad restorane dirbusio apsaugininko parašyto „paaiškinimo turinys objektyviai negali žeminti asmens garbės ir orumo, nes šis paaiškinimas tapo žinomas tik tiems asmenims, kurių reikalavimu jis buvo pateiktas – pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, taip pat asmenims, tiesiogiai susijusiems su ieškovo skundų tyrimu.“
„Ieškovas neįrodė, kad būtų patyręs neigiamus padarinius ir niekaip nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, ieškovas nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, kai jis nebuvo įleistas į restorano patalpas, o pozicija yra grindžiama išimtinai tik deklaratyviais teiginiais ir samprotavimais“, – saugos bendrovės atstovų teigimu, jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė nei Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Atsakovių faktinis elgesys ginčo situacijoje atitinka teisės aktuose nustatytų veikimo tokioje situacijoje standartus, atsakovės elgėsi taip, kaip turėjo pasielgti protingas ir apdairus asmuo“, – pažymima atsiliepime.
Šiems teiginiams pritarė ir bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, kurio sprendimą vilnietis skundė apeliacine tvarka, tačiau skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vyrui nepalankų sprendimą priėmė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagrįstai nepripažino, jog į „McDonald's“ klientas buvo neįleistas ne dėl diskriminavimo dėl socialinės padėties.
„Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suteikti paslaugas restorane „McDonald‘s“ pareiškėjui atsisakyta ne dėl jo socialinės padėties, t. y. gaunamų pajamų, o dėl jo netvarkingos išvaizdos, agresyvaus elgesio, nemalonaus nuo jo sklindančio kvapo“, – teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių diskriminavimą socialinės padėties pagrindu.
Anot teismo, saugos bendrovės darbuotojai, atsisakydami klientą įleisti į restoraną, nurodė, jog šis netvarkingai atrodo. Jų teiginius patvirtino ir policijos pareigūnai: „Apsaugos darbuotojai pareigūnams paaiškino neįleidžiantys pareiškėjo į restoraną dėl jo netvarkingos išvaizdos; pareiškėjo teigimu, apsaugos darbuotojai jam pareiškė, kad jo striukė netvarkingai užlopyta ir joje yra keli defektai, tačiau pareiškėjas, jo įsitikinimu, buvo apsirengęs tvarkingai, pagal savo socialinę padėtį.“
„Byloje esantys duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad pareiškėjas nebuvo įleistas į restorano patalpas dėl, apsaugos darbuotojų vertinimu, netvarkingos išvaizdos, o ne dėl jo socialinės padėties (numanomo pajamų dydžio), ir trūksta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje būtent dėl jo socialinės padėties, apie kurią galbūt buvo galima numanyti pagal jo dėvimą aprangą“, – pabrėžė administracinis teismas.
Šio teismo sprendimu rėmėsi ir bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėję teisėjai – jie įvertino nuoseklią ataskovų poziciją, kad vyrą į restoraną „buvo atsisakyta įleisti dėl netvarkingos išvaizdos, konfliktiško elgesio, nuo jo sklidusio nemalonaus kvapo“, taip pat buvo atsižvelgta į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadą, kad atsisakymo įleisti į viešojo maitinimo įstaigą priežastys negali būti traktuojamos kaip lėmusios asmens diskriminavimą.
Teismas taip pat nepritarė vyro pozicijai, kad restorano ir saugos bendrovės darbuotojai, teigdami paaiškinimus tyrimus atliekančioms tarnyboms, paskleidė žinią: „Raštuose nėra konstatuojami faktai, o dėstoma nuomonė apie ieškovo elgesį ir išvaizdą.“
„Konstatuojamo pobūdžio teiginių, kad ieškovas buvo neblaivus, raštuose nėra pateikta, o vien tik atskiro asmens subjektyvus įtarimas apie kito asmens galimą neblaivumą negali būti prilyginamas fakto deklaravimui“, – pabrėžė apylinkės teismas.
Šio teismo sprendimą paliko galioti apeliacinį vilniečio skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria sprendimo motyvams“, – teisėjai pažymėjo, kad vien tai, jog skundą pateikęs asmuo nesutinka su sprendimu, nereiškia, kad šis sprendimas yra neteisingas.