Pasak Vilniaus universiteto (VU) profesorės Editos Sužiedėlienės, šiuo metu pasaulyje nerimą keliančios koronaviruso atmainos yra žinomos kaip Didžiosios Britanijos variantas, Pietų Afrikos ir Pietų Amerikos arba Brazilijos variantas.
Kad šios atmainos būtų išplitusios Lietuvoje, duomenų nėra, tačiau atmesti to, kaip teigia profesorė, negalime.
„Tvirtai šito (kad atmaina dar nepateko į Lietuvą – „Delfi“) teigti negalime, nes neatliekame pakankamai viruso izoliatų genominių tyrimų“, – laidoje „Delfi diena“ sakė ji.
Anot jos, Lietuvoje tokių tyrimų atliekama vos 0,6 proc. nuo visų teigiamų testų. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje. Siektinas rodiklis būtų 5–10 proc. – tokiu atveju galima būtų laiku susekti naujus variantus ir imtis prevencinių priemonių, kad jie toliau neplistų.
Profesorė pastebi, kad kai kuriose šalyse, kuriose išplito mutavęs virusas, pastebimas staigus atvejų kilimas, mat jos pasižymi 50–70 proc. spartesniu plitimu.
„Panašu, kad jos sietinos su vadinamosios trečios bangos indikacijomis“, – kalbėjo E. Sužiedėlienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, kad šitos atmainos galėtų pakeisti vakcinų efektyvumą.
„Dabar mes turime šviesą tunelio gale – žmones pasiekė vakcinos, jų artimiausiu metu bus registruota daugiau, turėsime 3–4. Jeigu greitai bus pasiektas kolektyvinis imunitetas, tai rūpestis dėl plitimo turėtų sumažėti“, – aiškino profesorė.
Tiesa, atkreipė dėmesį ji, kol kolektyvinis imunitetas nėra pasiektas, šias koronaviruso atmainas reikėtų stebėti labai atidžiai.
„Jos gali karantino priemones padaryti tik iš dalies veiksmingas. Tada galim kalbėti apie vėl grįžimą ir intensyvesnę pandemijos eigą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė E. Sužiedėlienė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, britiškoji koronaviruso atmaina jau yra išplitusi 60-yje pasaulio valstybių, Pietų Afrikoje aptikta atmaina – 23-ose.