Mokestis už lietų smarkiai išaugo
2015 metų spalio mėnesį Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, kuriame buvo padidintas mokesčio koeficientas už paviršines nuotekas, kitaip tariant už lietų, iškritusį ant verslininkų valdų. Anksčiau skaičiuotas koeficientas buvo 0,4, dabar jis gerokai išaugo, todėl mokestis taip pat šoktelėjo nemažai. Pats aplinkos ministras teigė, kad tai tik rekomendacinis dokumentas ir savivaldybės gali juo nesivadovauti.
Dabar stogų dangoms nustatytas 0,85 nuotėkio koeficientas, kietoms, vandeniui nelaidžioms, dangoms – 0,83, akmenų grindiniui – 0,78, iš dalies vandeniui laidiems paviršiams (pavyzdžiui, sutankintas gruntas, žvyras, skalda, ir pan.) – 0,4, žaliesiems plotams (pavyzdžiui, pievos, vejos, gėlynai ir pan.), kuriuose įrengta vandens surinkimo infrastruktūra – 0,2, koeficientas taikomas, kuomet teritorija yra planuojama ir (ar) nėra žinomas paviršiaus tipas – 0,8.
Kol kas mokestį už paviršines nuotekas arba lietų, iškrentantį ant pastatų bei sklypų, moka tik verslininkai bei įmonės. Kaip skaičiuojamas mokestis už lietų? Viskas priklauso nuo pastatų ir sklypo ploto bei vidutinio tą mėnesį tam regione iškritusio kritulių kiekio ir koeficiento, ant kurios dangos iškrito lietus. Duomenis apie kritulių kiekį pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Verslininkai teigia, kad sąskaitos už lietų perkopė 800 eurų
Verslininkai piktinosi labai smarkiai išaugusiu mokesčiu. „Šiaulių kraštui“ vietinis verslininkas teigė, kad praeitą rugpjūtį sąskaita buvo 152 eurai, o šį rugpjūtį – 895 eurai. Kitas verslininkas televizijos laidos „KK2“ eteryje sakė, kad jo gaunamos sąskaitos „už lietų“ perkopia 800 eurų.
Pasak vietos valdininkų, dėl to kaltas padidėjęs kritulių kiekis ir išaugęs mokesčio koeficiento dydis. Šiaulių miesto savivaldybė teigė su mokesčiu neturinti nieko bendro, mat jo skaičiavimo metodiką nustato Aplinkos ministerija.
„Pernai rugpjūtį iškrito 7,8 mm kritulių, o šį rugpjūtį – 105,6 mm kritulių – 13 kartų daugiau. Ką darysi, kad Dievulis daugiau atsuko kraną“, - „Šiaulių kraštui“ kalbėjo „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius Jonas Matkevičius.
Teigiama, kad už surinkta mokestį savivaldybės įmonės tvarko ir remontuoja visą miesto infrastruktūrą, susijusią su nuotekomis.
K. Trečiokas: jeigu savivaldybės patirtų nuostolių dėl saulės, galėtų galvoti ir apie jos apmokestinimą
Savivaldybės teigia, kad jos su mokesčiu neturi nieko bendro, tačiau jas įpareigoja mokestį skaičiuoti Aplinkos ministerijos teisės aktai. Pats aplinkos ministras K. Trečiokas teigė, kad savivaldybės gali neskaičiuoti mokesčio, jei nenori, tai tik vienas iš būdų, kaip surinkti pinigų į savivaldybės biudžetą.
„Ten yra ne mokestis, ten tik pagrindas tam mokesčiui skaičiuoti. Mokesčius skaičiuoja ir vandenis tvarko savivaldybės. Dabar kaip tik buvo EBPO (Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) konferencija, kalba ėjo apie tai, kad tiek vandens tiekimas, tiek nuotekų tvarkymas, tiek lietaus nuotekų tvarkymas turi būti atsiperkantis. Mokesčiai turi būti tokie, kad tai turi būti rentabilu. Lietuvos atveju tik apie pusę savivaldybių įmonių (vandens ir nuotekų tvarkymo srityje - DELFI) padengia kaštus. Pelno gal ir nereikia daryti, bet turi būti imama tiek, kad padengtų kaštus. Mes mokesčio nenustatome, tik patiksliname tvarką, kaip apskaičiuoti“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Paklaustas, kodėl tuomet savivaldybės teigė, kad mokestį skaičiuoti verčia Aplinkos ministerija, ministras teigė, kad tai tik rekomendacinis dokumentas: „Dabar prieš rinkimus viską, ką kas daro, tai tik Aplinkos ministerija ir Trečiokas asmeniškai. Taip nėra. Mes tik metodiškai padedame, kaip apskaičiuoti, meteorologijos tarnyba duomenis teikia, turime gana tikslius duomenis, jeigu kas mano, kad tai nepagrįsta, galime sėsti, derėtis. Bet tai nėra taip, kad tiesiogiai ministras ar ministerija įvedė tvarką ar mokestį. Tikrai taip nėra. Savivaldybėms tai yra kaip rekomendacija. Jeigu savivaldybės turi šaltinių, iš ko sudengti nuotekų tvarkymą, gali iš viso neimti iš verslininkų. Bet deja, yra ne taip. Visa Europa ir pasaulis taip daro, tai grynai ekonominis klausimas.“
Paklaustas galbūt tuomet Aplinkos ministerija planuoja sudaryti ir kokią nors pagalbinę rekomendaciją, siekiant apmokestinti saulę, K. Trečiokas nusijuokė: „Na, jeigu tai kainuotų savivaldybėms prablaškyti debesis, kad daugiau saulės būtų, tada galima būtų savivaldybėms galvoti. Bet tai ne ministerija, ministerija nėra įvedusi nė vieno mokesčio. Pavyzdžiui, mokesčiai ir už aplinkos teršimą galėtų eiti tiesiai į ministeriją, bet jie eina į biudžetą ir patenka visiems.“