Draudimas retransliuoti ir platinti internete Rusijoje ar Baltarusijoje įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo ir televizijos programas galios iki 2024 m. spalio 1 d. Išimtis paliekama tik Europos Sąjungos valstybių platinamiems kanalams.
Kultūros komiteto pirmininko ir įstatymo pataisų iniciatoriaus Vytauto Juozapaičio teigimu, siekiant apsaugoti Lietuvos visuomenę nuo dezinformacijos ir informacinių manipuliacijų, Rusijos ir Baltarusijos kanalų blokavimą pratęsti yra būtina.
Plenarinių posėdžių salėje diskutuojant dėl įstatymo pataisų, valstiečių frakcijos narys Stasys Tumėnas ragino parlamentarus palaikyti draudimą. Jis pabrėžė, kad dezinformaciją skleidžiančių kanalų blokavimas tapo dar aktualesnis nei anksčiau.
„Geopolitinė situacija verčia tai daryti. Kai vakar išgirdom, ką Kremliaus šeimininkas pasakė, suprantam, kad ta propaganda yra šimtu procentų atvirkštinė, kurią bandoma įpiršti mūsų valstybei“, – tvirtino valstiečių atstovas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis kėlė klausimą dėl tokio draudimo būtinybės. Pasak jo, propaganda nebūtinai yra paveiki, o žmonės ras būdų, kaip surasti draudžiamą turinį. Tačiau tokie P. Gražulio teiginiai sulaukė valdančiųjų kritikos.
„Tai yra vienas iš tokių propagandinių triukų, kuomet mūsų puoselėjamos vertybės yra apverčiamos atvirkščiai. Čia yra kažkas panašaus į „savi šaudė į savus“ naratyvą“, – kalbėjo įstatymo pataisų iniciatorius V. Juozapaitis.
ELTA primena, kad anksčiau draudimą platinti Rusijos ir Baltarusijos kanalus numatė šalyje įvesta nepaprastoji padėtis, tačiau parlamentui pratęsus šį teisinį režimą nuo rugsėjo 16-osios, nuostatos, ribojančios rusiškų ir baltarusiškų kanalų platinimą, nutarime nebeliko.