„Tarpukario, o galbūt ir šiandienos Lietuvos valstybė būtų kitokia be J. Polovinsko-Budrio esminio vaidmens Klaipėdos kraštui tampant Lietuvos dalimi“, – sakė Vyriausybės vicekancleris R. Kriščiūnas.
„Perlaidojimas suteikia mums progą deramai pagerbti vieną ryškiausių mūsų šimtmečio asmenybių – J. Polovinską-Budrį ir jo išskirtinius nuopelnus, kuriant mūsų valstybę“, – teigė krašto apsaugos viceministras Ž. Tomkus.
Sutikime urnos su velionių pelenais palaimintos ir iš Vilniaus pervežtos į Kauną – pagarbos ir atminimo ceremonijai Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
„J. Polovinsko-Budrio perlaidojimas – svarbi diena Kauno miestui, kadangi būtent čia vienas pagrindinių Lietuvos žvalgybos kūrėjų gimė, vėliau mokėsi“, – pažymėjo Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita.
Vyriausybės išplatintame pranešime rašoma, kad vis dėlto vieta, su kuria siejami didžiausi J. Budrio nuopelnai, yra Klaipėda. Kontržvalgybininkui buvo patikėta vadovauti iš Lietuvos kariuomenės karių ir karininkų bei Šaulių sąjungos narių ir savanorių suformuotai Ypatingo paskyrimo rinktinei – junginiui iš beveik 1,1 tūkst. žmonių, vykdžiusiam Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją.
Klaipėdos kraštas, iki 1923 m. neapibrėžto statuso teritorija, Versalio taikos nutarimais administruojama valstybių sąjungininkių, galiausiai tapo pripažinta Lietuvos dalimi cesijos būdu, primenama pranešime.
R. Kašubaitė, vėliau tapusi J. Budrio žmona, taip pat dalyvavo istoriškai reikšminguose Klaipėdos įvykiuose – 1922–1923 m. sandūroje ji dirbo Generalinio štabo Žvalgybos skyriuje, Kontržvalgų dalyje.
ELTA primena, kad Jono ir Reginos Budrių perlaidojimo ceremonija penktadienį vyks Klaipėdos Senosiose kapinėse.
Perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Silva Pocytė, Generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė, Victoria Kasuba Matranga (Reginos Kašubaitės-Budrienės dukterėčia) iš Čikagos.