Tarp pabėgėlių dominuoja Irako kurdai
Nelegaliai Lietuvos sieną kirtę ir mūsų šalyje nežinia kuriam laikui užstrigę migrantai turėjo savų motyvų bėgti į Europą. Vieni šiai avantiūrai ryžosi norėdami pasiekti tas Europos šalis, kur jau įsitvirtinę jų giminės ar draugai, kiti tikina gelbėję savo gyvybes.
Dauguma Lietuvoje esančių migrantų – Irako kurdai, tarp jų esama ir nemažai etnoreliginės grupės – jazidų atstovų. Savo tikėjimą – jazidizmą išpažįstančią tautinę mažumą daugybę kartų bandyta nušluoti nuo žemės paviršiaus. Kalbinti jazidai sako išgyvenę 74 genocidus, bene plačiausiai nuskambėjusias masines žudynes surengė teroristinė organizacija – vadinama „Irako ir Levanto islamo valstybė” – ISIS.
Vienoje šalies migrantų stovyklų gyvenantis irakietis Ahmedas atskleidė priežastis, dėl kurių jam teko palikti gimtąją šalį ir tapti nelegaliu migrantu. Vyras sako tikintis, kad Lietuvos visuomenė suvoks, jog šis pavojingas kelias buvo pasirinktas norint išgyventi, kai prasidėjo teroras prieš demokratinių pokyčių siekusius irakiečius.
„Mes nesame ekonominiai migrantai. Tarp mūsų – daug išsilavinusių žmonių, kurie nori bei gali dirbti, pradėti savo verslus. Čia esame todėl, nes buvome priversti bėgti iš savo šalies. Neturėjome kito pasirinko“, – portalui „Delfi“ sakė Ahmedas.
Bėgti iš Irako nusprendė valdžiai numalšinus protestus
Anot pašnekovo, irakiečiai – ne vienalytė visuomenė, šalyje gyvena musulmonai, krikščionys, žydai, jazidai, kurdai, arabai ir turkmėnai.
„Mes gyvenome taikiai ir saugiai, bet po 2003 metų įvykių, kai krito Sadamo Huseino režimas, prasidėjo chaosas. Iš aplinkinių šalių į Iraką plūstelėjo terorizmas, mano šalis buvo sugriauta, žuvo apie milijonas žmonių“, – kalbėjo Ahmedas.
Jis minėjo, kad vyraujant suirutei nuvilnijo antivyriausybinių protestų banga. Jis pats minėjo dalyvavęs vadinamoje 2020 metų spalio revoliucijoje, kai į Bagdado gatvės išėjusios protestuotojų minios reikalavo reformų bei Irako vyriausybės atsistatydinimo.
Pasak Ahmedo, su permainų siekusiais demonstrantais buvo žiauriai susidorota – apie 1 tūkst. žmonių nužudyta, 25 tūkst. sužeista.
„Tiek jaunų vyrų krito tik todėl, kad mes reikalavo laisvos tėvynės. Norime, kad Iraką valdytų patys irakiečiai, o ne Iranas, kaip yra dabar“, – sakė pabėgėlis.
Ahmedas minėjo, kad karinėms grupuotėms nužudžius jo tėvą buvo persekiojama visa šeima. Už tai, kad jis dalyvavo antivyriausybinėse protesto akcijose sulaukta rimtų grasinimų.
„Delfi“ pašnekovas pasidalino vaizdo įrašais, kaip jis dalyvauja protesto akcijoje bei žudynių vaizdais. Juose užfiksuota, kaip protestantams į galvas taikyta ašarinių dujų užtaisais, kaip demonstrantus apšaudė snaiperiai. Dėl brutalių smurto scenų visų šių vaizdų rodyti negalime.
Būtent kaimyninio Irano įtaką, jo finansuojamas karines grupuotes, smurtą bei žudynes susidorojant su permainų norinčia jaunąja karta Ahmedas vadina esmine priežastimi, privertusia jį bei kitus irakiečius bėgti iš tėvynės.
Veikia apie 10 karinių grupuočių
Paklausus, ar didžiausią pavojų prieš vyriausybę protestavusiems ir jos atsistatydinimo reikalavusiems žmonėms kelia Irake veikianti „Hezbollah“ ir ISIS likučiai, ką minėjo ir kiti kaltinti pabėgėliai, Ahmedas sakė, kad veikia ne tik šios, bet ir kitos sukarintos grupuotės.
„Tai ir kitos Irano grupuotės, ne tik „Hezbollah“. Turime Muqtad'ą al-Sadr'ą (Irako šiitų lyderį – red.), kurio grupuotė vadinasi „Mahdi armija“, taip pat veikia Asa'ib grupuotė (Asa'ib Ahl al-Haq
– Irano įsteigta sukarinta šiitų organizacija – red.). Bendras karinių grupuočių skaičius Irake siekia apie 10“, – kalbėjo prieglobsčio prašytojas.
Užsiminus apie kurdų padėtį Irake, jis minėjo, kad ši etninė grupė gali saugiai gyventi tik viename mieste – Mosule, kurį anksčiau kontroliavo ISIS religiniai ekstremistai.
Ahmedas parodė vaizdo įrašą, kuriame stebėjimo kameros užfiksavo, kaip gatvėje pašaunamas žmogus. Jo teigimu, tai Irano remiamų karinių grupuočių įvykdytas susidorojimas su demonstrantu.
„Tokių atvejų – šimtai. Jie darė viską: grobė žmones, žudė, prievartavo merginas ir jas įkalindavo“, – kalbėjo jaunas irakietis.
Migrantas sakė dokumentais galintis įrodyti, kad jo tėvas buvo nužudytas karinių grupuočių, kas šeima buvo persekiojama, tačiau pateikiant prašymą suteikti prieglobstį jų niekas neprašė, anot pašnekovo, jį iki šiol laiko ekonominiu migrantu.
Pasakojo apie verkiančius Lietuvos pareigūnus
Užsiminus, jog dalis visuomenes neigiamai nusiteikusi nelegalių migrantų atžvilgiu, Ahmedas sakė tai žinantis.
„Žinau, kad pabėgėlius čia kai kas vadina paprasčiausiais teroristais. Bet jeigu pabėgėlis yra teroristas, kodėl jis bėga ir šalies, kurioje siaučia terorizmas? Tiesa yra ta, jog mes esame tie, kurie patys nukentėjome nuo terorizmo ir Iranui pataikaujančių Irako politikų. Jeigu Irakas išsivaduos iš Irano įtakos, jūs niekada daugiau nepamatysite irakiečių pabėgėlių“, – sakė vienoje migrantų stovyklų gyvenantis jaunas vyras.
Jis minėjo, kad gyvenimo sąlygos yra nepatenkinamos. Ypač skundžiamasi medicininių paslaugų trūkumu, nes migrantams suteikiama tik elementari, būtina pagalba. Todėl žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis čia sunku ar net neįmanoma sulaukti tinkamo gydymo.
Ahmedas sakė labai išgyvenantis dėl kartu į Lietuvą atvykusios ligotos ir sunkiai vaikštančios mamos, minėjo ne kartą prašęs suteikti pagalbą, rodęs medicininius dokumentus, bet sulaukdavęs neigiamo atsakymo.
Pabėgėlis sakė apie savo mamos sviekatos būklė pasakojęs stovyklą lankiusiai aukštas pareigas užimančiai Migracijos departamento atstovei. Pasak irakiečio, panašu, kad jai tai visai nerūpėjo, nes išgirdo tik formalų atsiprašymą dėl susiklosčiusios situacijos.
„Pastebėjau, kad mus saugantys pareigūnai, ypač moterys verkia matydami nežmoniškas sąlygas, kuriose mes gyvename. Bet mes ant jų nepykstame, suprantame, kad jie tik vykdo vadų nurodymus, kurie tikriausiai galvoja, jog mes neištversime ir sutiksime grįžti atgal į Iraką. Bet mes iš tikrųjų negalime grįžti ten, kur mums kiekvieną akimirką grėsė mirtis“, – portalui „Delfi“ sakė Ahmedas.
Nenori tapti našta Lietuvos žmonėms
Jis sakė, kad dėl kai kurių pareigūnų elgesio praradęs pasitikėjimą institucijomis. Esą labiausiai skaudina, kai pareigūnas su migrantais elgiasi, jo žodžiais tariant, tarsi su nieko nesuprantančiais vaikais.
„Mes esame protingesni, nei jis galvoja. Todėl nepasitikime nei vienu dokumentu, kurį mums duoda. Esame girdėję, jog kartais žmonės patys to nežinodami pasirašo sutikimus juos grąžinti atgal, vien todėl, nes jiems pasirašyti pateikia lietuvių kalba surašytą dokumentą“, – sakė migrantas.
Irakietis sakė suprantantis, kad Lietuva nebuvo pasiruošusi tokiam migrantų antplūdžiui bei pridūrė, kad ši situacija – išbandymas mūsų šalies politikams.
„Jie turi apsispręsti. Jeigu mūsų buvimas čia sukelia problemas Lietuvai – aš išvyksiu, nes nenoriu būti kažkam našta ar skaudinti Lietuvos žmonių. Tik ne atgal į Iraką, kur manęs lauktų mirtis“, – sakė Ahmedas.
Egzistuoja ir kita problema, galinti virsti neramumais
Vienoje migrantų stovyklų gyvenantis Ahmedas pripažino, kad apgyvendinant migrantus neatsižvelgiama į jų konfesiją, neskiriama, kas yra sunitai bei šiitai, jie visi vadinami irakiečiais – musulmonais. Kartu apgyvendinami ir kurdai bei jezidai, opastarieji netgi nėra musulmonai, išpažįsta savo religiją – jezidizmą. Būtent dėl to ši etnoreliginė mažuma yra sulaukusi persekiojimo ir genocido, juos radikalūs islamistai kaltino šėtono garbinimu ir žudė.
Tad gali būti, jog kartu gyvenant išeiviams iš politinių bei religinių konfliktų draskomo Irako tarpkonfesinių konfliktų galima sulaukti ir čia, migrantų stovyklose.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas Egdūnas Račius portalui „Delfi“ sakė, kad politizuotos tarpkonfesinės įtampos iš tiesų gali pasireikšti.
„Tai gali prasiveržti ypač tokiose situacijose, kur žmonės jaučiasi pagauti, pažeidžiami. Tokie dalykai (konfesiniai skirtumai – red.) turi būti imami domėn ir stengiantis nesukurti situacijų, kur tos įtampos galėtų pasireikšti“, – sakė VDU profesorius E. Račius.
Pasak mokslininko, segregacija gal ir nereiktų užsiimti, nes žmogaus religingumas yra individualus, juolab ir jazidai Irake gyveno šimtmečiais bei išgyveno.
„Jeigu pajuntama, kad kyla įtampos – reikia adekvačiai reaguoti ir daryti viską, kad verbalinės įtampos neperaugtų į fizinį smurtą“, – kalbėjo E. Račius.
Tai, jog po vienu stogu apgyvendinami skirtingų konfesijų migrantai, profesorius nevadino uždelsto veikimo bomba, tačiau minėjo, kad potencialiai, atskirais atvejais konfliktai gali kilti.
„Jeigu kultūrinės jautros iš mūsų valstybės tarnautojų, centrų darbuotojų nebus, nesužiūrėtos situacijos taps bet kada pratrūkti galinčiais pūliniais. Sutinku, kad kultūrinis mūsų darbuotojų švietimas – būtinas, pats tame dalyvauju ir tikiu, jog dalis to, ką pasakau yra analizuojama, į tai atsižvelgiama“, – sakė VDU profesorius E. Račius.