Advokatas sutiko savo nusivylimą naujienų portalui pakomentuoti plačiau ir pažėrė daug kritikos, tiek dėl pačios vaikų paėmimo procedūros, tiek dėl teismo proceso.
„Esu labai nemaloniai nustebintas dėl kelių apsektų. Pirmiausia tai, kad teismas atsisakė priimti paties tėvo savarankišką kreipimąsi į teismą skundžiant vaikų teisių tarnybos veiksmus ir vaikų paėmimą. Tokia teisė yra aiškiai nustatyta naujuose įstatymo pakeitimuose, įsigaliojusiuose nuo šių metų sausio 1 dienos, kurių atsiradimo taip nuosekliai siekė dalis teisininkų, politikų ir visuomenės.
Atsisakymą priimti ieškinį teismas grindė tuo, kad viskas bus išnagrinėta vaikų teisių tarnybos inicijuotoje byloje dėl leidimo paimti vaikus, kuri, beje, buvo pradėta vėliau“, – teigė S. Dambrauskas.
„Tačiau vaikų teisių tarnybos inicijuota byla pagal įstatymą yra nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka ir joje net nefiksuojama proceso eiga (taip nustatyta įstatyme). Taigi dabar teismas priėmė procesinį sprendimą jį pagrįsdamas taip jame surašytais liudytojų parodymais, kuriuos aš vertinu, kaip pateiktus selektyviai: kas buvo juodžiausia – pajuodinta, kas buvo balta – nepaminėta, o faktai yra iškraipyti.
Susidaro įspūdis, kad teismui, atitinkamai apsisprendus, sprendimą knietėjo surašyti taip, kad jis kuo mažiau sukeltų abejonių net jeigu ir būtų neteisingas. Todėl atitinkamai ir surašyti tokie duomenys, kurių patikrinti nėra galimybės, nes proceso eiga nefiksuota“, – sakė jis.
S. Dambrauskio teigimu, tokiu atveju išeina, kad reikia pasitikėti tuo, kas yra teismo surašyta ir ką tariamai pasakė liudytojai netgi ir tuo atveju, jeigu liudytojų parodymai yra iškraipyti ar parinkti selektyviai, tačiau jų patikrinti niekas negali.
Tuo tarpu tėvo inicijuotoje byloje, aiškino jis, buvo keliami daug platesni teisių pažeidimo klausimai, o byla privalėjo būti nagrinėjama įprastine tvarka.
„Būtent todėl atsisakymas priimti tėvo ieškinį – pažeidžia jo teisę į teisminė gynybą, o šios bylos išnagrinėjimas supaprastinta tvarka tiesiog suvaržė tėvo procesines teises ir grubiai pažeidė fundamentalią Žmogaus teisę – teisę į teisingą procesą“, – tikino advokatas.
Advokatas pabrėžė, kad labai kritiškai vertina tiek tą teismo procesinį sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti tėvo ieškinį, tiek tą, kuriuo leista paimti vaikus iš tėvo. Jis nurodė, kad abi teismo nutartys yra apskųstos aukštesniam teismui, o apeliaciją dėl leidimo paimti vaikus iš tėvo, pateikta tik spalio 22 d. prieš vidurnaktį.
„Aukštesniajame teisme aš prašau sujungti abi bylas ir abi apeliacijas nagrinėti kartu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais ir tik tuomet, kai vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala, ir kai tėvai nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti“.
Pasak advokato, tai užtikrina ir nuo sausio 1 galiojančios įstatymo pataisos ir, jo nuomone šioje byloje tokių duomenų, kurie leistų taikyti tokią kraštutinę priemonę, kaip vaikų paėmimą iš tėvo, nėra, o tėvas nuo pat pradžių parodė savo pasirengimą priimti bet kokią pagalbą šeimai, kad tik nebūtų iš jo paimti vaikai.
„Be to, negalima buvo neatsižvelgti į tai, kad šeima gyvena Anglijoje, o ten irgi veikia socialinės tarnybos, kurios taip pat prižiūri, kad vaikų interesai nebūtų pažeisti. Taigi Lietuvoje kilus nuogąstavimui, kad vaikų interesai jų šeimos aplinkoje Anglijoje gali būti pažeisti, tokia informacija gali būti perduota atitinkamoms Anglijos tarnyboms ir situacija gali būti toliau jų stebima.
Todėl realaus pavojaus nei vaikų gyvybei nei sveikatai nėra, o jų puikią raidą mokantis Anglijoje patvirtina gausūs pasiekimai užklasinėje veikloje ir mokyklos siunčiami duomenys“, – tikino S. Dambrauskas.
Taigi, svarstė advokatas, tėvas atvyko į laidotuves ir neteko vaikų ir greičiausiai šis procesas nebus lengvas, kadangi situacija sudėtinga.
„Tačiau mane šokiruoja tai, kad įstatyme nustatyta aiški tėvų teisė kreiptis į teismą neveikia. Ir tokią Žmogaus teisių nepaisymo praktiką vėl formuoja pats teismas, kuriam tenka konstitucinė teisingumo vykdymo priedermė. Juk tėvas į teismą kreipėsi pirmiau, ir tai padarė tik todėl, kad vaikus paėmusi tarnyba pati nesikreipė į teismą per įstatyme imperatyviai nustatytą trijų dienų terminą.
Taigi po to, kai tėvas pats kreipėsi į teismą, o aš pranešiau apie tokį kreipimąsi tarnybai ir ši tarnyba irgi kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš tėvo. Tačiau toks kreipimasis teismui pateiktas daugiau negu po dešimties dienų vietoje įstatyme nustatytų trijų“.
Tuo tarpu, tęsė jis, per visą šį laikotarpį, kol vaikai yra paimti iš tėvo nei tėvui, nei kitiems artiesiems (iš jo pusės), nei vaikų pilnametei seseriai iki šiol nesudaroma galimybė nei pasikalbėti su vaikais nei su jais pasimatyti, neteikiama informacija apie jų mokymąsi ir gyvenimo vietą bei sąlygas, neleidžiama tėvui ir artimiesiems su vaikais pasikalbėti net dalyvaujant vaikų teisių specialistams.
„Ir visa tai vyksta spekuliuojant abstrakčiu „vaikų interesu“. Kaip manote, ar tai nėra teisių pažeidimai?“ – retoriškai savo pastebėjimus užbaigė advokatas.