„D.Trumpas yra kiek mažiau nuspėjamas nei Hillary Clinton, bet vėlgi bendrai paėmus aš manau, kad nereikėtų čia mums skambinti kažkokiais pavojaus ar panikos varpais, kad čia dabar viskas virs visiška sumaištimi“, - BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienio rytą sakė ambasadorius.
„Draugų mes visada turėjome ir turime abejose stovyklose, ir demokratų, ir respublikonų, ir nenuostabu būtų, kad tie respublikonai gali ateityje atsidurti prezidento administracijoje, jeigu bus išrinktas D.Trumpas“, - pridūrė jis.
Diplomatas teigė neabejojantis, kad Lietuva ir toliau bus Jungtinių Valstijų partnerė, nepriklausomai nuo išrinkto prezidento: „Mūsų partnerystė matuojama ne vieną dešimtį metų“.
R.Kriščiūnas sakė, kad kai kuriuos kandidatų pasisakymus saugumo tema prieš rinkimus galima „nurašyti rinkimų kampanijai“, ypač turint omenyje, kad abiejų kandidatų rėmėjai aktyviai remia ir NATO.
„Kandidato kalba nebūtinai virs prezidento darbais. Rinkimų kampanijos metu žiniasklaida buvo linkusi pasigauti pranešimus, kurie paskui, kelių mėnesių bėgyje, švelnėjo“, - teigė diplomatas.
Lietuvai taip pat svarbus bendradarbiavimas su Amerika prekybos srityje, tvirtino ambasadorius.
D.Trumpas kol kas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs 244 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 209 rinkikų balsus.
Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.
Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus.