Anot jo, nors kiek daugiau nei prieš ketverius metus į Lietuvos valdžios viršūnę iškopusios politinės jėgos kaltino ankstesnę – socialdemokratų – Vyriausybę negebėjimu palaikyti gerus santykius su kaimynais, kaip tik per tuos ketverius metus susiklosčiusi padėtis dabar reikalauja esminių pokyčių.
„Kad ir kokie būtų buvę priešrinkiminiai šūkiai 2008-aisias, santykiai su kaimynais nuo tada tik blogėjo. Politinės jėgos, kūrusios savo tapatumą per priešpriešą su kitomis tautomis, sukūrė įtampas ir santykiuose su kaimynais, ir santykiuose su Lietuvos tautinėmis mažumomis. Žinoma, tas įtampas skatino ne tik Lietuva, bet mano minėtos politinės jėgos prie tų įtampų sukūrimo tikrai prisidėjo“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Ž. Pavilionis.
Diplomato teigimu, savo veiksmais Lenkijos atžvilgiu per tuos ketverius metus mes pakenkėme ne tik santykiams su Lenkija, bet ir santykiams su Šiaurės šalimis. „Nes Lenkijos santykiai su Šiaurės šalimis, tarp jų ir su Švedija, yra labai glaudūs. Maža to, Lenkija mums yra ir tiltas į Vidurio Europą – Vyšegrado ketvertuko šalis. Mes nuo Vyšegrado per tuos ketverius metus atitolome: dabartinių santykių nepalyginsi su tais, kurie buvo iki 2008-ųjų pabaigos, kol turėjome socialdemokratinę Vyriausybę“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jo žodžiais, blogėjusių santykių grandinė tęsiasi toliau: antai Šiaurės šalys turi gerus ryšius su Jungtine Karalyste. Tuo metu Lietuvos integracija į ES kartais dorai nė neatsirenkant, kur ta integracija atitinka, o kur nebeatitinka mūsų nacionalinių interesų, esą kelia nemalonių klausimų ir dėl tolesnės partnerystės su Jungtine Karalyste.
Tai, pasak Ž. Pavilionio, verčia atidžiau pažvelgti ir į santykius su Amerika. Ir Šiaurės šalys, ir Didžioji Britanija, ir Lenkija turi labai glaudžius ryšius su JAV. O juk mes traktuojame JAV kaip vieną svarbiausių mūsų partnerių.
„Nenoriu kaltinti konkrečių politikų, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius ketverius metus, ieškodami priešų, susiradome jų ir užsienyje, ir Lietuvoje“, – apgailestavo ambasadorius. Jo nuomone, iš aktyvaus užsienio politikos subjekto virtome kone užsienio politikos objektu.
Per pastaruosius ketverius metus Lietuva, diplomato žodžiais, iš dalies prarado savo užsienio politikos gebėjimus. Todėl dabartinį užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus norą atkurti gerus santykius su kaimynais jis teigė matąs „ir kaip mūsų užsienio politikos gebėjimų, ir mūsų subjektiškumo atkūrimą“.
„Tai, kad tie patys žmonės, kurie atėmė gebėjimą veikti užsienio politikos srityje, dabar kritikuoja užsienio reikalų ministrą L. Linkevičių, kuris bando atkurti mūsų išbarstytą potencialą, man atrodo mažų mažiausiai neobjektyvu. Juolab kad ir užsienio diplomatų reakcijos į mūsų dabartinius veiksmus regione yra vienareikšmiai teigiamos. Ministro L. Linkevičiaus vizitą į Lenkiją ir jo atsiprašymą kai kurie užsienio diplomatai prilygina Algirdo Brazausko vizitui į Izraelį“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.
Jo žodžiais, galbūt šie du vizitai nebuvę tokio paties masto ir sunkumo, bet abu jie buvę geopolitinė neišvengiamybė. „Visi diplomatai, politikai, su kuriais teko kalbėtis, sveikino L. Linkevičiaus iniciatyvą; nebuvo nė vieno, kuris būtų pasisakęs kritiškai“, – sakė ambasadorius.
Anot jo, radikalieji Lietuvos ir Lenkijos politikai, kurie, atrodytų, kviečia žengti į visiškai priešingas puses, iš tiesų stovi vienoje barikadų pusėje ir veikia ta pačia kryptimi. „Tos radikalios jėgos nėra suinteresuotos, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiuose įvyktų lūžis į gera, nes tuomet jos prarastų dalį paramos. Beje, už tų radikalių grupių Lietuvoje ir Lenkijoje matyti trečiųjų valstybių interesai, kuriems pasitarnauja Lenkijos-Lietuvos nesantaika ir tautinis susiskaidymas Lietuvoje“, – svarstė diplomatas.
Jo nuomone, dabartinė Vyriausybė turi drąsos ir praktinės išminties pačiai formuoti užsienio politikos darbotvarkę, užuot vien reagavus į radikalų primetamą darbotvarkę ir buvus kitų valstybių užsienio politikos objektu.
„Ir Lietuvoje, ir Lenkijoje yra geranoriškų politinių jėgų, kurios gali duoti daug gera visam regionui. Labai gaila, kad dalis paties draugiškiausio Lietuvai lenkų elito žuvo Smolenske. Asmeniškai man, kaip artimai dirbusiam su Lecho Kaczynskio komanda, ministro L. Linkevičiaus atsiprašymas Lenkijoje buvo jei ne nuodėmių išpirkimas už tai, kas buvo padaryta geriausiam Lietuvos draugui, tai bent jau – didelis palengvėjimas. Nes man asmeniškai buvo gėda dėl to, kas įvyko Lietuvoje L. Kaczynskio vizito metu“, – sakė Ž. Pavilionis.
LRT.lt primena, kad užsienio reikalų ministras L. Linkevičius per viešnagę Lenkijoje atsiprašė lenkų tautos už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento L. Kaczynskio atžvilgiu, kai 2010 m. Lietuvoje viešint Lenkijos vadovui Seimas nepritarė lenkiškų pavardžių daliniam įteisinimui.
„Tai didžiulė gėda. L. Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Tai, kas nutiko jo vizito metu, yra liūdna. Tuomet nebuvau Seimo nariu, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, – sakė L. Linkevičius interviu įtakingam dienraščiui „Rzeczpospolita“. Antausį L. Kaczynskiui jis pavadino „skaudžia pamoka“.
„Dabar mūsų Vyriausybė nori keisti įstatymus tautinių mažumų atžvilgiu, tačiau kad tai baigsis sėkmingai – nėra garantuota. Padėkime vieni kitiems. Manau, kad tai mūsų bendras tikslas. Mūsų Vyriausybės vardu sakau, kad tikrai norime tai pakeisti“, – pridūrė L. Linkevičius.
LRT.lt taip pat primena, kad Lietuvoje veikiantis Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas L. Linkevičiaus vizito į Lenkiją išvakarėse išplatino kreipimąsi dėl Lietuvos ir Lenkijos santykių būklės. Jame, be kita ko, teigiama: „Įteisinusi lenkiškų pavardžių rašybą, Lietuva pademonstruotų ne tik europinę valią ir supratimą, jog vardas bei pavardė yra piliečio privati nuosavybė, kurią valstybė yra įsipareigojusi gerbti Konstitucijoje, bet ir žengtų labai svarbų žingsnį, galintį užtikrinti glaudesnį abiejų valstybių ir tautų bendradarbiavimą.“
Dokumente atkreipiamas dėmesys ir į Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose susiklosčiusią padėtį. „Tokia padėtis, kai valstybė nei sugeba užkirsti kelią įstatymo pažeidimams, nei imasi būtinų sprendimų, kurie tautinei mažumai suteiktų Europoje įprastą, o Lenkijoje jau taip pat įgyvendintą teisę vietovių ir gatvių pavadinimus rašyti tautinės mažumos kalba, nei Lietuvai, nei jos piliečiams nėra naudinga.“
Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi – VU TSPMI profesorius Alvydas Jokubaitis, Kovo 11-os akto signataras Vytautas Plečkaitis, LRT televizijos žurnalistas Virginijus Savukynas, Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovas Vygaudas Ušackas, Kovo 11-os akto signataras Rimvydas Valatka, rašytojas prof. Tomas Venclova.