„Dėl Ukrainos mūsų komunikato derybos dar nepasibaigė, bet tikėtina, kad turėtų iki pietų tikrai pasibaigti ir turėsime tekstą, kur bus apibrėžtas Ukrainos narystės į NATO kelias“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis.
„Labai svarbus aspektas yra narystės veiksmų plano atsisakymas, kas visada buvo tam tikra kliūtis Ukrainiečiams norint tapti NATO nariais. Nes visada buvo sakoma, kad pradžioje jiems bus suteiktas narystės veiksmų planas, o tada jau žiūrėsime. Ir šis planas bus greičiausiai panaikintas, bet dar negaliu tvirtinti. (...) Taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – aiškino jis.
Lietuvos ambasadorius prie NATO priminė, kad Lietuvos iniciatyva buvo įsteigta NATO Ukrainos taryba, kurios pirmas posėdis įvyks rytoj Vilniuje ir kuri leidžia Ukrainai gerokai arčiau bendradarbiauti su NATO ir dalyvauti jos vidinėse struktūrose. Taip pat, pasak jo, ši taryba seks Ukrainos narystės progresą ir vertinimą.
„Noriu pabrėžti, kad bus įsteigta NATO Ukrainos taryba ir rytoj Vilniuje įvyks jos posėdis. Ir tai buvo Lietuvos pasiūlymas, kartu su keliomis šalimis, pateiktas prieš pusmetį, kuris gavo palaikymą. Ir tai nėra vien tik koks nors pavadinimo keitimas, tai kur kas gilesni procesai, nes Ukraina gauna gerokai didesnį priėjimą prie NATO, kaip organizacijos, dar nebūdama jos nare. Tuo pačiu ta taryba bus skirta narystės progreso stebėjimui ir vertinimui. Taip pat bus įkurtas ir krizių valdymo mechanizmas. Kiekviena šalis, tiek Ukraina, tiek bet kuri Aljanso šalis galės sušaukti NATO Ukrainos tarybos posėdį. Ukrainos atstovai turės galimybę dalyvauti NATO vidinėse struktūrose: komitetuose, darbo grupėse“, – komentavo D. Matulionis.
D. Matulionis paminėjo, kad iš NATO pusės bus sutarta smarkiai didinti neletalinės pagalbos teikimą Ukrainai, šios pagalbos vertė sieksianti 500 mln. eurų kasmet.
„Kitas aspektas yra tai, kad NATO, kaip organizacija, deklaruoja smarkiai padidinti taip vadinamą neletalinę paramą Ukrainai. Tai nuo medikamentų iki pantoninių tiltų, reabilitacija, išminavimas, visa tai, kas nėra susiję su ginklais, bet lygiai taip pat svarbu Ukrainai. Ir šis sprendimas irgi bus priimtas ir jis bus daugiametis – kiekvienais metais tikimasi, kad suma bus apie 500 mln. eurų“, – sakė D. Matulionis
ELTA primena, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui.
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.