„Informacinis karas vyksta, šiemet pastebimai išaugo išorės įtakotos diskusijos ir vidinėje Lietuvos erdvėje. Susirūpinimą kelia augantis visuomenės nerimas dėl galimo karo, dėl skleidžiamo nepasitikėjimo NATO, dėl mūšio lauke silpstančių Lietuvai priešiškų valstybių galios įvaizdžio stiprinimo informacinėmis priemonėmis.
Dėl to galima visuomenės grupių poliarizacija ar net susiskaldymas. Psichologinė kova įgauna pagreitį, baimės skleidimas mūsų visuomenėje naudojamas kaip ginklas, o į tai reikia reaguoti sutelktai ir koordinuotai valstybės mastu“, – sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis.
Kremlių erzina NATO buvimas ir Vakarų parama Ukrainai
Dažniausiai Rusijos kanalai agresyviai reaguoja savo informacinėje erdvėje į įvykius pasaulyje, neatitinkančius jų propagandos naratyvų.
Jie nori paskleisti savo žinias savo ir Vakarų auditorijoms. Užsienio vadovų vizitai netoli Rusijos sienų, su saugumu ir gynyba susiję didelio matomumo renginiai, karinės pratybos užsienio šalyse – visa tai Kremliui kelia isteriją. Todėl didelis informacinių incidentų skaičius buvo fiksuotas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno vizito Varšuvoje ir Kyjive metu pernai vasarį, NATO Viršūnių susitikimo metu Vilniuje pernai liepą, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikimo lapkritį metu.
Kariuomenės informacinės aplinkos analitikų vertinimu NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje buvo įvykis, kurio metu fiksuotas didžiausias informacinis spaudimas. Jam priešiška informacinė erdvė buvo intensyviai ruošiama dar iš anksto, o diena prieš bei antroji susitikimo diena pasižymėjo aukščiausiu incidentų skaičiumi per visus 2023 metus, kai informacinis spaudimas išaugo 3-4 kartus palyginus su vidutiniu atvejų skaičiumi per dieną.
Skleidžiamos priešiškos informacijos srautas pernai išsiskyrė kaltinimais Lietuvai bei NATO, kurios buvo kaltinamos Rusijos ir Baltarusijos provokavimu, taip pat siekiu pulti šias valstybes. Nusitaikyta buvo ir į NATO bei Lietuvos kariuomenės karinius pajėgumus, Vakarų ekonominę ir karinę paramą Ukrainai.
„Nors Rusijos kanalai yra apriboti ir jų priešiška informacinė veikla susiduria su sunkumais, ypač, mūsų visuomenėje, tačiau jų žinutės ir naratyvai neretai plinta per skirtingų mūsų visuomenės sluoksnių atstovus arba šalies žiniasklaidą. Pernai esame turėję situacijų kuomet Kremliaus naratyvai buvo platinti mūsų pačių kanalais, todėl kartais tenka vėl stabtelėti ir įsivertinti ar viskas padaryta, kad tai nesikartotų“, – sako komandoras G. Valintėlis.
Lietuvos kariuomenė, jos modernizavimas, infrastruktūros gerinimo ir vystymo projektai sulaukė priešiškų informacinių operacijų dėmesio. Fiksuoti bandymai formuoti Lietuvos auditorijos nuomonę, kad Lietuvos kariuomenė yra nepajėgi apginti valstybę, o jos finansavimo didinimas situacijos nepagerins.
Kariuomenės analitikai pastebi, kad Kremliaus vidinei auditorijai taikytos manipuliatyvios žinutės pasiekdavo ir Lietuvos auditoriją. Skleista priešiška propaganda siekta supriešinti Lietuvos gynybos finansavimą su socialinės apsaugos bei švietimo klausimais. Gynybos sritis buvo veikiama ne vien tiesiogiai, bet ir netiesiogiai per užsienio politikos, konstitucinių pagrindų temas.
Silpnėjanti Rusija naudoja informacines priemones atkurti savo kaip galios įvaizdį
Siekdami atkurti savo, kaip pasaulio galios įvaizdį, pernai Rusijos bei jos satelito Baltarusijos kanalai aktyviai skleidė manipuliacijas bei grasinančio pobūdžio žinutes. Ypatingai Kremliaus žinučių skleidimas suaktyvėjo po V. Putino pranešimo apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje kovo mėnesį, Ukrainos Kachovkos užtvankos susprogdinimo birželį, tilto į Krymą susprogdinimo liepą ir Ribentropo-Molotovo pakto metinių metu rugpjūtį.
2023 metais ir toliau fiksuota itin agresyvi Rusijos ir Baltarusijos retorika NATO atžvilgiu. Nuolatos buvo palaikoma komunikacinė linija, jog pati NATO didina įtampą santykiuose su Rusija, o Aljanso vykdoma politika gali privesti prie tiesioginės konfrontacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo aktyviau komunikuota apie tai, kad NATO yra nepajėgi, silpna ir pralaimėtų prieš Rusiją kilus karui.
Kremlius ir Minskas per savo kontroliuojamus kanalus skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia jiems grėsmę. Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, kėlusius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje, rugsėjį rengtas Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas.
Nusitaikymas į LITPOLUKRBRIG tapo nepavykusia informacine operacija
Kariuomenės informacinės aplinkos analitikai identifikavo, kad 2023 m. balandžio 17 d. prasidėjo informacinė operacija prieš Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigadą (LITPOLUKRBRIG – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis mokomasis vienetas – įsteigtas 2014 m. rugsėjo 19 d. Varšuvoje). Operacija tęsėsi iki liepos 21 dienos.
Skleista dezinformacija apie potencialų brigados įsitraukimą į karą Ukrainoje po taikos palaikymo misijos priedanga. Melagingai teigta, kad Lietuvoje pradėtas karių verbavimas. Rašyta, jog svarstomos dvi Lenkijos ir Lietuvos kontingento įžengimo į Vakarų Ukrainą datos: pirmoji – liepos pabaigoje, iškart po NATO Viršūnių susitikimo, o antroji – rudens pradžioje. Taip pat LITPOLUKRBRIG minėta ir galimų teroristinių išpuolių Baltarusijoje kontekste. Buvusio NATO vadovo Anders Fogh Rasmusseno pasakymas, jog kai kurios NATO šalys gali dislokuoti savo karius Ukrainoje, priešiškų kanalų buvo manipuliatyviai siejamas su LITPOLUKRBRIG siuntimu į karo zoną.
LITPOLUKRBRIG tema buvo manipuliuota siekiant pateisinti Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje ir diskredituoti NATO Viršūnių susitikimą. Taip pat siekta diskredituoti ir pačią brigadą, vaizduoti ją kaip NATO žaisliuką ar trampliną Lietuvai įsitraukti į karą. Kariuomenės analitikų teigimu, melagienomis apie Lietuvos karių siuntimą į frontą taip pat siekta sukelti sąmyšį, baimę Lietuvos kariuomenės viduje ir būsimų karių tarpe. Priešiškų jėgų pastangos daryti įtaką Lietuvos gyventojams nepasiteisino, nes šalies informacinėje erdvėje melagienos neišplito ir buvo suvaldytos.