Komunikacijos konsultantų agentūros „VRP | Hill & Knowlton“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ atliktame tyrime analizuojama Lietuvos gyventojų tipologija pagal gyvenimo būdą bei požiūrį į visuomenėje vykstančius reiškinius.
Anot „VRP | Hill & Knowlton“ vykdomojo direktoriaus Mykolo Katkaus, tai vadinamoji linkmių analizė. Vienas pagrindinių linkmių filosofijos teiginių – žmonės nėra kvailiai, tiesiog dažnai mes nesuprantame jų elgesio motyvų.
Remiantis maždaug 100 vertinimo kriterijų buvo sudarytas Lietuvos linkmių žemėlapis. Išskirtos grupės bei jų gausumas gali nustebinti ne vieną. Pavyzdžiui, vadinamieji runkeliai sudaro 15 proc., miestiečiai – 6, vargdieniai – 24, naujieji emigrantai – 29, žalieji – 10, homofobai – 29, rasistinių pažiūrų – 5, rusofobai – 16, „Žalgirio“ fanai – 23, „Lietuvos ryto“ fanai – 9, sportininkai – 7, prarastoji karta – 6, sovietiškai – 37, kultūriniai katalikai – 32, geimeriai – 22, pirtininkai – 19, apolitikai – 5, pesimistai – 32, popseriai – 21.
Tai tik dalis viso Lietuvos linkmių žemėlapių. Mat vienas žmogus gali priklausyti net kelioms jo grupėms.
Kaimiečiai ir miestiečiai
Pažvelkime, kaip atrodo grupės, į kurias Lietuvos visuomenę skirstome dažniausiai. Bene neutraliausias Lietuvos padalinimas – į kaimiečius (16 proc.) ir miestiečius (6 proc.).
Daugumos kaimiečių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1000 litų. Drabužius ir avalynę jie perka turguje (52,5 proc.). 18,8 proc. jų nesinaudoja bankų paslaugomis, 54,5 proc. nori išvažiuoti dirbti į užsienį, 44,2 proc. nedaro nieko, kad išvengtų krizės, 61,2 proc. yra viengungiai.
Anot jų, Seimas turėtų nedidinti akcizo mokesčio alkoholiui ir cigaretėms (40,2 proc.), tačiau didinti socialines išmokas (64,6 proc.), kompiuterizuoti mokyklas (65,1 proc.). Kaimiečiams labiau ne kitiems patinkančios asmenybės – Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dainininkas Dima Bilanas, krepšininkas Šarūnas Jasikevičius. Jų prekės ženklai – „Ežys“, „Maxima“, „Norfa“, „Akropolis“, „Nokia“, „Optima Linija“.
55,3 proc. kaimiečių niekada neaukojo labdarai, apie 20 proc. kelis kartus per mėnesį apsilanko diskotekoje, apie pusė jų per televiziją žiūri kriminalines laidas ir realybės šou, tačiau nepasitiki televizijos reklama. Jiems labiau nei miestiečiams svarbi išvaizda.
Tuo tarpu tipiniai miestiečiai drabužius ir avalynę perka specializuotose parduotuvėse (60,2 proc.), vairuoja transporto priemonę (82, 8 proc.) ir visada užsisega saugos diržus (81,8 proc.), skaito delfi.lt (77,6 proc.) ir supermama.lt (26,9 proc.), per TV žiūri publicistines, politines, kelionių laidas. Krizės akivaizdoje jie atsisako ne pirmos būtinybės prekių (40,5 proc.), tačiau mažina finansinius įsipareigojimus bei rečiau valgo viešo maitinimo įstaigose.
Apie pusė miestiečių turi banko paskolą ir investicinį kaupiamąjį gyvybės draudimą, vengia greito maisto, pirmenybę teikia ekologiškiems produktams, aukoja labdarai, tačiau nuolat patiria stresą, nuotaikų kaitą bei jaučia energijos trūkumą. Jų asmenybės – V. Adamkus, V. Landsbergis, D. Grybauskaitė, G. Nausėda, L. Donskis, E. Nekrošius, O. Koršunovas. D. Katkus. 61,8 proc. miestiečių teigia nerimaujantys dėl klimato atšilimo.
Runkeliai ir inteligentai
15 proc. visuomenės sudarantys runkeliai – tai mažų miestelių ir kaimų gyventojai, dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, kurie balsuotų už partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei iki šiol mano, kad Rolnadas Paksas buvo sąmokslo auka.
Dauguma šių žmonių turi vidurinį išslavinimą, niekuomet nežaidžia kompiuterinių žaidimų (76 proc.), nesportuoja (69 proc.), nenaršo internete (64 proc.), nesilanko populiarios muzikos koncertuose (66 proc.), sporto varžybose (81 proc.) ar kavinėse (57 proc.), tačiau kelis kartus per mėnesį eina į pirtį (24 proc.).
Apie 60 proc. vadinamųjų runkelius drabužius perka turguje, apie 14 proc. kartą per savaitę išgeria 6 ir daugiau alkoholinių gėrimų. Anot jų, Seimas turėtų atšaukti alaus reklamos draudimą per varžybas.
47 proc. iš jų nemano, kad Rusija kelia rimtą grėsmę Lietuvai, tačiau 71 proc. įsitikinę, kad dėl šventos ramybės su Rusija Lietuvai reikėtų palaikyti gerus santykius. Labiau nei kiti jie nepasitiki politikais (45 proc.), religijos atstovais (24 proc.), policija ir teismais (32 proc.). Jų asmenybės – R. Paksas, V. Blinkevičiūtė, V. Uspaskichas, D. Grybauskaitė, V. Putinas, D. Medvedevas, Radžis, D. Bilanas.
Jų priešingybė inteligentai (6 proc.) beveik kasdien skaito laikraščius (78 proc.), dažnai dirba valstybinėse įstaigose. Jų asmenybės – beveik tos pačios, kaip ir miestiečių. Vienu reikšmingiausių politikų jie laiko V. Landsbergį, nerūko (85 proc.), savo giminėje dažnai turi tremtinių. Iš aplinkosaugos temų juos labiausiai neramina oro užterštumas (73 proc.) bei ozono sluoksnio suplonėjimas (56 proc.).
Beje, inteligentų grupę dažniausiai sudaro moterys.
Kultūriniai katalikai ir ateistai
Dar du Lietuvos visuomenės kraštutinumai – kultūriniai katalikai (32 proc.) bei ateistai (10 proc.). Pirmieji, anot M. Katkaus, bene labiausiai išreiškia vidutinio lietuvio vertybes. Laisvalaikiu jie niekada neskaito knygų (33,4 proc.), rečiau nei visi kiti palaiko „Žalgirį“ (77,3 proc.), tačiau varžybas linkę žiūrėti namuose.
Ateistai dažniau nei kiti mokosi, kelia kvalifikaciją, tačiau rečiau skaito laikraščius ir tvarko namus. Didesnė dalis ateistų (47,2 proc.) po 8 val. ar daugiau žaidžia kompiuterinius žaidimus. Jie mėgsta populiarius prekinius vardus, tačiau jiems patinka ir prabanga bei aukšta produktų kokybė.
Ateistai rečiau nei visi kiti nesutinka su teiginiu, kad žmogus kartais gali save stimuliuoti psichotropinėmis medžiagomis (14,2 proc.), dažniau nei kiti lankosi youtube.com (49,9 proc.).