„Nenoriu, kad nuskambėtų nediplomatiškai, bet man juokingi tokie priekaištai, kai Rusija pažeidė viską, kas įmanoma. Kalbant apie 1997 m. pagrindų dokumentą, tai jame įtvirtinta pagarba partneriams, aš net nekalbu apie teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Tai tuomet, kai sulaužomi visi tarptautiniai pagrindiniai susitarimai, tikėtis, kad kažkas turėtų atsakyti į klausimą kodėl pažeidžiami kiti susitarimai... Man tokie dalykai labiau nei keisti. Bet dabar toks dialogo stilius“, - po Prezidentūroje vykusios konferencijos, skirtos paminėti NATO atvirų durų politiką, sakė L. Linkevičius.
Ministras sako, kad visų pirma, NATO tokio klausimo net negavo, todėl iš esmės tai tik propagandos dalis.
Lenkija ir Estija nori NATO „boots on the ground“
Primenama, kad S. Lavrovas pabrėžė laukiantis NATO vadovybės atsakymų dėl Aljanso veiksmų Rytų Europoje. Rusijos užsienio reikalų ministras sureagavo į NATO atstovų užsiminimus puse lūpų, esą svarstomos galimybės su Rusija besiribojančiose Aljanso narėse dislokuoti nuolatinius karinius pajėgumus – pavyzdžiui, įkurti nuolatinę karinę bazę, kas angliškai vadinama „boots on the ground“.
Briuselyje posėdžiavę NATO užsienio reikalų ministrai nepriėmė jokio konkretaus sprendimo dėl nuolatinių pajėgumų vystymo Rytų Europoje, tačiau renginio išvakarėse Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis svarstė, jog jis apsidžiaugtų, jeigu jo valstybėse atsirastų dvi didelės brigados – apie 10 000 karių.
Estijos ambasadorius NATO Lauris Lepikas taip pat teigė, kad Baltijos valstybės norėtų matyti Aljanso buvimą „boots on the ground“ pavidalu.
Tiesa, tarptautinė žiniasklaida rašo, jog R. Sikorskis NATO ministrams antradienį nepasiūlė dislokuoti tokio didelio karių kiekio. Tačiau Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas sako, kad Aljansui apskritai nereikia dislokuoti nuolatinių pajėgumų prie sienos sus Rusija: „Ne, mums nereikia jokių NATO karių prie sienos su Rusija“.
NATO vadovas Nr. 2: ilguoju laikotarpiu gali būti pasikeitimų
Kaip žinoma, siekdamas išvengti susipriešinimo su Maskva, priimdamas naujas nares Aljansas buvo pažadėjęs, kad narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkų kontingentai.
„Ukrainos krizės kontekste, kaip žinote, mes ėmėmės visų skubių žingsnių, įskaitant orlaivių skaičiaus padidinimą oro policijos misijoje. Šiais žingsniais norime užtikrinti mūsų sąjungininkus bei pademonstruoti, kad mūsų atgrasymo priemonės negali būti kvestionuojamos jokiu būdu. Ilgesniuoju laikotarpiu gali būti tam tikrų pajėgumų dislokavimo pasikeitimų pratybų tikslais. Gali būti svarstoma daugybė variantų, todėl šiuo metu kalbėti apie konkrečius pasiūlymus, įskaitant ir Lenkijos ministro siūlymą, yra per anksti“, - sakė generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Kodėl Lietuva neparėmė Lenkijos ir Estijos?
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, klausiamas, kodėl Lietuva viešai neparėmė R. Sikorskio iniciatyvos dislokuoti nuolatinius pajėgumus Rytų Europoje, sakė jog dėl to turi apsispręsti kariškiai, todėl politiniai pareiškimai neturi prasmės.
„Mes darome viską solidžiai, praktiškai ir labai labai kryptingai. Aš, beje, turėjau susitikimą su vyriausiuoju NATO karinių pajėgų vadu Europoje Phillipu Breedlove'u, jis parodė variantus, labai pozityvius ir pagrįstus. Jiems reikia dar politinio pritarimo, bet tai ateis. Deklaracijos nieko nepakeis, o pats faktas, kad yra konkretūs ketinimai ore, sausumoje ir jūroje suteikti matomų saugumo garantijų, tai aš tuo nė kiek neabejoju. O tai, kas vyksta Šiauliuose, yra viso to įrodymas. Mes apie tai kalbame, galiu tiek pasakyti. O skelbti nematau prasmės. Matysis rezultatai ir jie jau dabar matosi bent jau Lietuvoje“, - sakė ministras.
L. Linkevičius sako, kad karinė NATO vadovybė planuodama pajėgumų dislokavimą remiasi žvalgybos ir analizės duomenimis.
„Jie racionaliai žiūri į tą situaciją. Ir tada, kai pateikia variantus, politikai pritaria, ir jie vykdo. Kai kas jau dabar vyksta – tai yra esamų instrumentų sustiprinimas. Mes turime pavyzdį – oro policiją. Ji pasikeitusi ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai, nes tai ne tik kad 10 naikintuvų, vietoje 4-ių, bet ir galimybė tą misiją atlikti nuolat. Jeigu būtų poreikis, oro erdvėje būtų galima patruliuoti nuolat pagal tą aprūpinimo kiekį, koks yra. Taigi Lietuvos karinių pajėgų bazė de facto yra NATO pajėgų bazė šiandien“, - sakė ministras.
Pasiteiravus, ar Lietuva išties taip pat saugoma kaip ir senosios NATO narės, L. Linkevičius sutiko su tokiu vertinimu. Jis priminė net NATO generalinio sekretoriaus pataisymą, kai žurnalistai klausė, ar įsteigus nuolatinę oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvė bus saugi. Tuomet generalinis sekretorius patikslino, kad yra bendra NATO erdvė su bendrais apsaugos standartais.
„Ir šiandien matėme Šiauliuose: gavę komandą jie per 15 minučių turi būti ore ir būti pasiruošę vykdyti misiją. Jie tą padarė žymiai greičiau, beje. Tie patys normatyvai galioja, kur bebūsi – ar Lietuvoje, ar Portugalijoje, ar kur kitur“, - teigė ministras.
Klausiamas, kodėl tuomet senosiose NATO šalyse Europoje JAV karių skaičius ir visa infrastruktūra taip skiriasi nuo Rytų Europos Aljanso narių, L. Linkevičius sakė, jog taip susiklostė natūraliai.
„Prieš mums įstojant Aljansą visa NATO infrastruktūra buvo senosiose NATO narėse: statinė infrastruktūra, bazės, oro bazės, kiti dalykai. Gal vienintelė infrastruktūra, kuri yra naujesnėse NATO narėse, tai Bydgošč mokymo centras Lenkijoje ir oro pajėgų bazė Baltijos šalyse. Taip yra todėl, kad taip buvo anksčiau, o dabar visos lėšos buvo skiriamos į mobilius pajėgumus, ekspedicines pajėgas, nes NATO pasirengę veikti ten kur reikia – sakysim, 1000-2000 km nuo namų“, - teigė L. Linkevičius.
DELFI primena, kad Rusijai okupavus ir aneksavus Krymą bei prie rytinių Ukrainos sienų sutelkus apie 40 000 karių, NATO užsienio reikalų ministrai antradienį paskelbė stabdantys civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija, bet paliekantys atvirus kanalus bendravimui ambasadorių ar aukštesniu lygmeniu.
NATO taip pat deklaravo politinę ir konsultacinę paramą Ukrainai, siekiant valstybės karinių pajėgų modernizavimo ir efektyvumo didinimo. Ukrainos partnerystė su aljansu įvardijama kaip „išskirtinė partnerystė“ (Distinctive Partnership).
NATO vyriausiasis karinių pajėgų vadas Europoje Ph. Breedlove perspėjo, jog Rusijos karinės pajėgos prie Ukrainos sienos yra labai didelės ir labai labai pasirengusios. Jis taip pat pridūrė, kad Kremlius gali permesti pajėgas į Padniestrę, esančią prie Moldovos ir kontroliuojamą Rusijos nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.