Tai – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, esanti Vilniaus Antakalnio rajone. Gražiausių bažnyčių sąraše – Šv. Marko bazilika Venecijoje, Krokuvos Mergelės Marijos bazilika, Niujorko serbų stačiatikių katedra, Pranciškaus Didžiojo karališkoji bazilika Madride, kitos gražiausiomis išrinktos bažnyčios.
„Visi į Vilnių atvykstantys kultūros reikalais, norintys susipažinti su miestu užsuka ir pas mus. Tai vienas lankomiausių objektų“, – DELFI sakė Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią bažnyčios klebonas, monsinjoras Edvardas Rydzikas.
Kiek maldininkų ir turistų per metus aplanko šią šventovę, neskaičiuota, tačiau, kaip sakė klebonas, atvyksta žmonių iš viso pasaulio. „Pastebėjau, kad pvz., japonai – itin kultūringi žmonės, ypač domisi architektūra, samdosi gidus, Šv. Petro ir Povilo bažnyčią yra filmavę kelios japonų kompanijos, reportažus rengė televizijos, kad parodytų žmonėms“, – pasakojo klebonas.
Kaip mano mons. E. Rudzikas, įžengus į bažnyčią pribloškia lipdinių gausa, iš viso priskaičiuojama 2000 įvairių atvaizdų.
„Dar labai visi domisi, kaip aš juokauju, Paco pinigine – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės iždo skrynia, kurią galima rasti bažnyčioje. Laivo formos šviestuvas, kuris daug kam krinta į akis, nėra labai vertingas, vos prieš 100 metų pagamintas Liepojoje, tačiau būgnai – iš Paco laikų, karo žygių trofėjus. Juos taip pat galima pamatyti bažnyčioje“, – pasakojo monsinjoras.
Ypač domisi japonai
DELFI primena, jog Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – garsiausias Vilniaus baroko paminklas. Jos vidaus dekoras – unikalus visos Europos mastu, galybė lipdinių vaizduoja biblines, istorines, mitines ir alegorines figūras, įvairių tautų luomų bei profesijų veikėjus, fantastines ir tuo pat metu demoniškas būtybes, dangaus kūnus, gyvūnus, augalus, karo ženklus, liturginius bei kasdieninius daiktus.
Kaip pasakoja legenda, šioje vietoje buvusi pagonių deivės Mildos šventykla. Bažnyčia pastatyta 1431-1500 m. tačiau 1594 m. sudegė ir 1609-1616 m. buvo atstatyta nauja, medinė. Per 1655 m. karą ir ši beveik sugriauta.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1668 m. pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą. Bažnyčios vidų dekoravo italų baroko meistrai Pjetras Pertis ir Džovanis Marija Galis. 1805 m. įrengtas didysis altorius su Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslu „Šv. Petro ir Povilo atsisveikinimas“.
Caro valdžia 1864 m. vienuolyną uždarė. 1868 m. gubernatoriaus siūlymu bažnyčia buvo perdaryta į cerkvę, tačiau dėl pinigų stygiaus pertvarkymo darbams užstrigus, šventovė liko katalikams.
1942 m. bažnyčia apgriauta, po karo atstatytas kupolas, 1954 perdengtas stogas. 1953-1989 m. bažnyčioje laikytas karstas su Lietuvos globėjo Šv . Kazimiero palaikais, kurie prasidėjus atgimimui buvo perkelti į Arkikatedrą.
Bažnyčios fundatorius Mykolas Kazimieras Pacas liepė savo kūną palaidoti po bažnyčios slenksčiu ir antkapyje užrašyti Hic iacet peccator (Čia guli nusidėjėlis), tačiau jo antkapis XVII a. pab. Buvo perskeltas žaibo, tad lenta perkelta ant sienos šalia įėjimo.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra barokinio stiliaus, lotyniškojo kryžiaus plano, turi du bokštus, kupolą, pusapskritę apsidę. Bažnyčia trinavė, fasadas dviaukštis, su kolonomis ir balkonu.
Aikštė priešais bažnyčią pavadinta Jono Pauliaus II vardu, popiežiaus vizitui į Lietuvą atminti.
