Bet ši istorija galėjo dienos šviesos ir neišvysti – devyniolikmetis vos prieš tris dienas pateko už grotų. Ir jis norėjo papasakoti visiškai ne apie kunigą K. Palikšą – Mantui nutikusi kita neįtikėtina istorija jau netrukus turėtų kaip reikiant sudrebinti Lietuvos teisėsaugos pasaulį. Bet apie tai – kitoje publikacijoje. Šįkart – apie tai, kodėl Mantas atsidūrė įkalinimo įstaigoje ir kokius jis santykius palaikė su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu.
Ši draugystė dvasininkui kaip reikiant pridarė nemalonų – kai Mantas iš kunigo banko sąskaitos sau „pasidovanojo“ 7 tūkstančius eurų, K. Palikša kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Šie netrukus sulaikė Mantą, o tada jis ir papasakojo, kas jį siejo su dvasininku, netrukus dėl to K. Palikšos namuose kriminalistai atliko kratą, policijos komisariate pareiškė įtarimus.
Kunigas K. Palikša buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad nepilnametį asmenį privertė lytiškai santykiauti, be to, per kratą jo planšetiniame kompiuteryje „Ipad“ pareigūnai surado net 13 pornografijos vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais nuo 14 iki 18 metų, todėl jam buvo pareikšti įtarimai dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba pateikiamas kaip vaikas, įgijimo ir laikymo.
Papildyta. 2024 m. gegužę paskelbta apie tai, kad Vilniaus arkivyskupas skyrė bausmę kunigui.
Tai buvo kerštas: „Kunigas mane vertė santykiauti“
Ikiteisminį tyrimą teisėsaugos pareigūnai pradėjo net negavę Manto pareiškimo – kai jis buvo iškviestas į apklausą dėl pinigų užvaldymo apgaulės būdu iš kunigo, šis tyrėjams pareiškė, kad tai padarė iš keršto.
Tyrimas truko beveik metus, jo metu ne kartą buvo apklaustas įtariamuoju tapęs K. Palikša, taip pat ir nukentėjusiuoju pripažintas Mantas, tačiau galop prokuratūra priėmė sprendimą dvasininkui panaikinti įtarimus dėl to, kad šis nepilnametį vertė lytiškai santykiauti. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad nepavyko įrodyti, jog iš tikrųjų Mantas buvo verčiamas lytiškai santykiauti, – jį su dvasininku siejo artimi ryšiai, jis ne kartą jam davė pinigų.
Kad šis tyrimas yra nutrauktas, Mantas dar nežino, bet neslėpė, kad, jeigu taip ir nutiktų, esą tai jo nė kiek nenustebintų.
„Pareigūnai žadėjo, kad viską išsiaiškins, bet jau tada nelabai tikėjau tais žodžiais, nes vis dėlto jis yra žmogus, turintis pinigų, kaip yra sakoma“, – sakė jaunuolis.
Nors K. Palikšai ir buvo panaikinti įtarimai dėl privertimo nepilnametį lytiškai santykiauti, tačiau jam vis tiek teko atsakyti prieš įstatymą – prokurorai dvasininkui pateikė kaltinimus dėl neteisėto pornografijos vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais įgijimo ir laikymo ir baudžiamąją bylą perdavė teisėjams.
Teismas kunigą nuteisė – skirta tūkstantinė bauda
Į teismą kunigui nereikėjo eiti – jis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, todėl buvo nuspręsta baudžiamąjį procesą baigti tyliai, teismui priimant baudžiamąjį įsakymą. Teismas, įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis bei ekspertų išvadas, kuriose teigiama, kad pas kunigą rasta pornografinio turinio medžiaga, nusprendė K. Palikšai skirti 4 tūkstančių eurų baudą. Ją buvo leista sumokėti per metus, be to, iš kunigo kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė buvo konfiskuotas planšetinis kompiuteris.
Per apklausą K. Palikša pripažino kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų – jis teigė, kad savo namuose atsidarė vieną pornografinio turinio svetainę, kurioje nuolat bendrauja žmonės iš visų pasaulio šalių, čia jie taip atlieka įvairius seksualinio pobūdžio veiksmus, demonstruoja nuogą kūną.
Kunigas tikino, kad šioje svetainėje nebuvo prisiregistravęs, nes neketino pats prieš kamerą išsirengti – jis tenorėjo stebėti kitus, o tam nėra reikalinga registracija.
Kodėl jo planšetiniame kompiuteryje buvo rasta vaizdų su vaikais, K. Palikša tyrėjams negalėjo paaiškinti, tačiau pažymėjo, kad į šią pornografinio turinio svetainę gali patekti tik 18 metų sulaukę asmenys, todėl „aš pasitikėjau, kad nepilnamečiai čia savęs neturėtų demonstruoti“.
Be to, jis neatmetė galimybės, kad galbūt ekspertai ir galėjo suklysti: „Kai kurie žmonės atrodo daug jauniau, negu jiems iš tikrųjų yra metų, tikrai nemaniau, kad jie yra vaikai.“
Apklausos metu K. Palikša taip pažymėjo, kad „dėl savo tokios klaidos“ gailisi.
Šis baudžiamasis procesas Vilniaus arkivyskupijoje dirbančio kunigo karjeros nesugriovė – Delfi.lt pavyko trečiadienį susisiekti su K. Palikša, tačiau jis paprašė klausimus jam atsiųsti raštu.
Ketvirtadienio rytą kunigas pateikė trumpą savo poziciją, papildyta 07.50 val. „Noriu pasakyti, kad mano kaltinimas seksualiniu išnaudojimu prieš nepilnametį, seksualine prievarta buvo ištirtas prokuratūros ir ikiteisminis tyrimas dėl nuteistojo kaltinimų man yra nutrauktas, kaltinimams nepasitvirtinus, o šį jo pranešimą vertinu kaip kerštą už tai, kad pranešiau policijai apie vagystę“, – Delfi.lt tenurodė K. Palikša.
Mantas: nenoriu, kad būtų griaunami jaunų žmonių gyvenimai
Tuo metu vos prieš tris dienas už grotų atsidūręs Mantas sako, kad nors ir kalbėti apie tai, kas jį siejo su kunigu K. Palikša, nėra malonu, tačiau nenori tylėti – jis žino, jog per savo pernelyg jauną gyvenimą padarė daugybę klaidų, už jas atsakys, tačiau atskleisdamas apie tai, kad palaikė santykius su visuomenėje gerbiamu ir aukštas pareigas Lietuvos bažnyčioje užimančiu K. Palikša, jis nori tik apsaugoti kitus panašaus likimo nepilnamečius.
„Gal norėtum ką nors perduoti kunigui K. Palikšai?“ – pokalbio metu paklausiau Manto. Jis iš pradžių nežinojo, ką pasakyti, šiek tiek pamąstė ir vis dėlto nutarė pasakyti.
„Tebūnie, vieną kartą pabūsiu kaip Motina Teresė, už grotų patekęs už galbūt ne visiškai taktišką savo elgesį, – tenoriu, kad nebūtų daugiau jaunų žmonių su sugadintais gyvenimais“, – sakė jis.
„Jis man parašė – gal nori susitikti kavos atsigerti, nors tuo metu jau buvo naktis“, – prisiminė Mantas.
Ir jis susitiko: „Tada prasidėjo visokie jo norai – pasilikti pas jį namuose ir panašiai.“
– Pasilikdavai? – paklausiau Manto.
– Nelabai savo noru, nes aš tuo metu nelabai Vilniuje ir turėjau kur gyventi – tada buvau atvykęs iš globos namų. Ir kartą įvyko tas vienas epizodas, kai jaučiau, kad jis viską daro ne taip, kaip aš noriu ir kad aš visiškai nenoriu. Paskui, kai jis mane vežė iki globos namų į Jurbarko rajoną, aš jam pusiaukelėje pasakiau, kad tu darei viską ne taip, kaip aš noriu, aš nenorėjau daryti to. Ir jis tada sustojo Jurbarke – nuėjo iki bankomato ir nuo savo kortelės nuėmė 2 tūkstančius 700 eurų ir man padavė. Sakė niekam nesakyti.
– Tai buvo vienintelis kartas?
– Tai buvo truputį daugiau, jis atvažinėdavo pas mane į globos namus, sakydavo, tik niekam nesakyk, nes jaunas žmogus su tokiu seniu, vos ne pensininku... Ir aš tylėjau, nes, aišku, man pinigus davė, gerai.
– Tai 2,7 tūkst. Eur davė ar ir po to daugiau duodavo?
– Duodavo, bet paskui mūsų bendravimas nutrūko – kai baigiau egzistavimą globos namuose, persikrausčiau gyventi į Vilnių, pradėjau mokytis. Bet jis vėl mane kažkaip susirado, mes vėl truputį bendravome, bet aš jau nebegalėjau su juo bendrauti kaip su žmogumi. Ir todėl aš tiesiog prieš pat Kalėdas apgaulės būdu užvaldžiau jam priklausančius 7 tūkstančius eurų. Tuo metu aš labai pykau, jaučiausi sutrikęs. Nenorėjau tam žmogui nieko blogo padaryti, galvojau, kad jį galiu nubausti tiesiog per pinigus.
– Tu pas jį atvykai į svečius?
– Taip, aš net nelaukiau, kol jis man pasiūlys, pats ėmiausi iniciatyvos – galvojau, nuvažiuosiu ir paimsiu. Bet, aišku, to jam nesakiau.
– Papasakok, kaip tu paėmei pinigus?
– Nuvažiavau, o jis yra žmogus, mėgstantis žiauriai gerti. Jis prisigėrė, nuėjo į tualetą, o aš pamačiau, kad jis turi telefoną, kurio SIM kortelėje buvo banko prisijungimai. Aš kažkaip net nedvejodamas paėmiau, paskui atidariau jo SIM kortelės dėkliuką telefone, išėmiau tą kortelę, o po dėkliuku jis laikė kodų kortelę. Ir paėmiau, o paskui tiesiog labai greitai atsisveikinome. Tada aš dar prie jo namų automobilių stovėjimo aikštelėje į savo telefoną įsidėjau kortelę ir persivedžiau pinigus į savo sąskaitą.
– O kur juos išleidai?
– Man jų net nereikėjo, būčiau juos tiesiog grąžinęs, bet tada jaučiau didelį pyktį ir juos išleidau kazino. Tiesiog išvažiavau į Druskininkus ir juos išleidau. Man jų tiesiog nereikėjo. Aišku, gal koks žmogus būtų ką nors nusipirkęs, o aš atidaviau lošimo namams.
– Tuo metu, kai tu važiuodavai pas kunigą arba jis pas tave į Smalininkus, kiek tau buvo metų?
– Viskas prasidėjo, kai man buvo 15 metų, jau greitai turėjo sukakti 16-a. Tada prasidėjo mūsų pažintis ir tęsėsi apie porą metų.
– Ir tu niekam apie tai nepasakojai, o gal buvai kažkam užsiminęs?
– Buvau užsiminęs globos namuose, bet sakė, kol tau nekyla pavojus, nieko baisaus...
– Sakiau, bet ką – man sakė, kad čia tavo gyvenimas. Ten, globos namuose, nelabai į mus žiūrėjo kaip į žmones.
– O kunigas sakė, kodėl nori su tavimi bendrauti?
– Jis tiesiog sakydavo, kad tu esi protingas, gražus žmogus. Ką žinau, man kiekvienas taip sako, nelabai jaudinuosi dėl tokių dalykų. Taip, tuo metu man galbūt reikėjo kažkokios šilumos, nes neturėjimas šeimos ir buvimas vienam... Buvo labai sunku, net nebuvo skirtumo, prie ko prisiglausti.
– Jeigu būtų kitas, tai būtų nesvarbu?
– Taip. Tiesiog papuolė, žmogus kaip žmogus, bet nelabai atrodo žmogus.
– Tačiau jis gražiai su tavimi elgdavosi – nemušdavo?
– Ne, viskas ok, bet kad tokie įvykiai...
– Kiek kartų turėjote intymių santykių?
– Jų gal nebuvo daug, aš neatsimenu, negaliu pasakyti, bet žinau tik viena, kad vienas buvo toks, kad aš jau net nenorėjau, jau vos ne klykti pradėjau, tipo paleisk... Jis tada sakė pasilik, bet pasakiau – parvežk mane namo arba iškviesiu policiją.
– Teisme, kai buvo nagrinėjama byla dėl pinigų pasisavinimo, kunigas sakė, kad tu pas jį į namus atvažiavai, nes norėjai grąžinti skolas, – esą tie pinigai, kuriuos anksčiau tau duodavo, yra skola. Ir dar sakė, kad atsivežei vekselius, kuriuos vėliau pasirašei, bet suplėšei.
– Būtent, čia irgi niuansas, kad jis man pinigų tiesiog neskolindavo, jis man juos duodavo, nes žinojo, jog aš esu iš globos namų. Tiesiog jis man tuos pinigus duodavo, kad galėčiau nusipirkti, ko negaliu realizuoti iš globos namų pinigų. Bet čia tikrai nėra skola. Bet aš tuos 7 tūkstančius eurų, kuriuos paėmiau, pripažįstu, neturiu ką slėpti.
– Jis tų kitų net ir neprašo sugrąžinti?
– Taip, neprašo. Jis tik turi oficialų dokumentą, kad aš iš jo sąskaitos pasiėmiau pinigus.
– Kai jis kreipėsi į policiją dėl pinigų vagystės, nustebai?
– Ne, jau buvau tam pasiruošęs, jam net buvau pasakęs, kad viskas ok, tu kreipkis, bet tikrai tau bus daugiau problemų nei man. Bet jis nepaklausė ir vis tiek parašė pareiškimą.
– Ar tu teisme pasakojai, kas jus siejo, kodėl tu taip padarei?
– Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams papasakojau, o teisme reikėjo tiesiog papasakoti, dėl ko tu paėmei ir kas įvyko, ten negalima pasakoti, kas buvo prieš tai ir panašiai. Turi kalbėti tik apie patį įvykį.
– O tyrimo metu papasakojai apie tai?
– Tada sužinojau, kad ir jam yra iškelta baudžiamoji byla. Mane kvietė į apklausą Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, bet nenuvažiavau, tada jie atvažiavo patys manęs iš bendrabučio pasiimti. Ir tada daviau parodymus. Vėliau, kai kažkada buvau pas jį nuvykęs, sužinojau, kad per kratą jo namuose pareigūnai buvo paėmę telefonus, elektronikos priemones. Pareigūnai žadėjo išsiaiškinti, bet nelabai tikėjau tais žodžiais, nes vis dėlto žmogus, turintis pinigų, kaip ten sakoma...
– Ir dar visuomenėje turintis statusą...
– Taip, tai kaip juokauju, legalus gangsteris.
– Taip, sakė, kad viską atkapstė. Ir pareigūnai suprato, kad aš nemeluoju.
– O lankaisi bažnyčioje?
– Esu tikintis, bet į bažnyčią nevaikštau, gal porą kartų esu buvęs, nelabai aš jais pasitikiu, o dabar tuo labiau, man bažnyčia yra velnio namai.
– O kodėl jūs nesusitaikėte – juk jis galėjo pasakyti, kad neturi pretenzijų?
– Taip, kalbėjomės apie tai, bet jis pasakė, kad policija jau neleidžia pareiškimo atsiimti, čia jau teisėsaugos reikalas. Žinote, aš net žavėjausi jo sadizmu – teismo salėje jis pasakė, kad jam nieko nereikia, tik pinigų. Ir aš žiūrėdamas į jį pagalvojau: tu kunigas, turėtum padėti ir atleisti žmonėms, o ne juos sodinti į kalėjimą. Ir gerai, kad aš dabar esu čia, kalėjime, nes nežinau, jeigu būčiau laisvėje, tai būčiau taip smarkiai supykęs ir, nežinau, gal jam namų langus būčiau išdaužęs. Bet tikiuosi, kad per tuos ketverius metus, kuriuos čia praleisiu, pyktis atsileis.
Kunigas neslėpė: Mantas lankydavosi mano namuose
Tuo metu apie santykius su Mantu teisme kalbėjęs kunigas K. Palikša aiškino, kad su juo yra pažįstamas maždaug nuo 2020 m. spalio.
„Su juo susipažinome vienoje pažinčių svetainėje“, – kunigas neslėpė, kad su jaunu vaikinu bendraudavo tiek virtualiai, tiek ir susitikdavo gyvai pasimatyti, jis buvo ne kartą atvykęs į jo namus.
Kunigas tikino, kad santykiai buvo gražūs ir geri, bet viskas pasikeitė, kai jis Mantui ėmė skolinti pinigus.
„Jis vis žadėdavo iki sutartos datos grąžinti, tačiau negrąžindavo, sugalvodamas vis naują priežastį ar pasiteisinimą arba visiškai nustodavo bendrauti, dingdavo kažkuriam laikotarpiui, – kalbėjo baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas K. Palikša. – Po to jis vėl atsirasdavo, pakalbėdavau su juo ir lyg viskas sugrįždavo į normalų bendravimą, bet tik iki to laikotarpio, kol vėl jis pasiskolindavo pinigų.“
Kunigas sakė, kad tą vakarą, kai Mantas iš jo pavogė telefono SIM kortelę ir prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, jis net neplanavo su jaunuoliu susitikti – tai buvo pirmoji Kalėdų diena.
„Labai nustebau jį išvydęs, bet Mantas man paaiškino, kad atvyko surašyti vekselių dėl anksčiau sutartos skolos grąžinimo“, – kalbėjo nukentėjusysis.
Kunigas tikino, kad taip jaunuolis ir padarė, vėliau jie sėdėjo kambaryje, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių.
Kad iš mobiliojo ryšio telefono yra išimta SIM kortelė, o iš telefono dėklo – prisijungimo duomenys prie elektroninės bankininkystės, K. Palikša teigė sužinojęs tik kitą dieną, kai su darbo reikalais norėjo išvažiuoti iš uždaros automobilių stovėjimo aikštelės, – jo telefonas neveikė, rodė, kad nėra ryšio su tinku.
Tik vėliau, jau būdamas darbe, jis nutarė iš telefono išimti SIM kortelę – tada ir pamatė, kad jos nėra, pamatė, jog nėra ir prisijungimo duomenų prie banko. Tada laukė dar viena „staigmena“ – banke sužinojo, kad iš jo sąskaitos Mantui yra pervesti 7 tūkstančiai eurų.
„Dovanoju Kalėdų proga“, – buvo rašoma mokėjimo paskirtyje.
Dėl svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu Mantui teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, bet nutarė jos vykdymą atidėti. Tačiau su tokia pozicija nesutiko prokurorai – jie apskundė nuosprendį, o jų skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas nutarė, kad Manto daugiau nereikia gailėtis, nes jis ir anksčiau buvo ne kartą nusikaltęs. Taip jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Dar net nepapuolęs į kalėjimą Mantas pateko į kitą visiškai neįtikėtiną istoriją, kuri kaip reikiant sudrebins teisėsaugos pasaulį. Bet apie tai – kitame straipsnyje jau rytoj.