Delfi šaltinių žiniomis, URM gavo darbuotojų nusiskundimus dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Taip pat įtariama, jog D. Matulionis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla esą galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo dokumentų.
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė Delfi nurodė, jog šiuo metu šių diplomatų atžvilgiu tarnybiniai tyrimai nėra pradėti, jų paprašyta suteikti informacijos. Dėl ko tiksliai, atstovė neįvardijo.
„Siekiant efektyvesnio ambasadų veikimo, skirtingais veiklos organizavimo klausimais su jūsų minėtais diplomatais vyko komunikacija, prašyta suteikti įvairios informacijos žodžiu ir raštu. Dėl diplomatinio darbo specifikos šiuo metu platesnės informacijos suteikimas neprisidėtų prie Lietuvos interesų užsienyje geresnio atstovavimo bei įgyvendinimo“, – komentavo ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pasak jo patarėjo Komunikacijos grupėje Rido Jasiulionio, pasitiki tiek D. Matulioniu, tiek E. Bajarūnu ir neturi informacijos apie skundus ir kaltinimus minimiems diplomatams.
„Prezidentas neturi informacijos apie skundus ir kaltinimus minimiems diplomatams. Prezidentas pasitiki ambasadoriais E. Bajarūnu ir D. Matulioniu, vertina jų profesionalumą, ilgametę ir atsakingą tarnybą valstybei“, – Delfi nurodė R. Jasiulionis.
D. Matulionis dalyvavo derybose dėl NATO komunikato ir tuo pačiu dėl Ukrainos narystės aljanse perspektyvų. Lietuvos ambasadoriumi prie NATO jis tapo 2020-ųjų vasarį.
E. Bajarūnas Lietuvos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje paskirtas 2022 metų rugsėjį.