Apie tai šeštadienį pranešė LNK Žinios.
„Tam pinigai ir duoti, kad juos panaudoti. Kartu tai yra ir darbo vietos. Aš tuos pinigus panaudosiu visus, kiek yra ir lietuviškoje pusėje, ir čionai, kad galėčiau skirti kuo mažiau laiko įvairioms organizacinėms procedūroms, kad tai padarytų pagalbininkai, o aš galėčiau dalyvauti posėdžiuose, sesijose, komitetuose ir komisijose“, - teigė buvęs Ignalinos meras Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronis Ropė.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sakė turėsiąs daug padėjėjų ir priminė, kad ankstesnėje kadencijoje būdamas europarlamentu turėjo net 35 padėjėjus.
Tuo tarpu buvęs aplinkos ministras „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis suabejojo, ar daug padėjėjų turėsiantys europarlamentarai sugebės jiems mokėti tinkamas algas: „Tie politikai, kurie teigia, kad turės 40 padėjėjų, daryčiau prielaidą, kad mokės jiems pusę minimalios algos ar dar mažiau“.
Konservatorius Gabrielius Landsbergis teigė komandos, kurioje bus ne daugiau kaip keturi padėjėjai, dar nesuformavęs: „Keletas žmonių jau yra patvirtinę, kad jungsis prie komandos, tačiau dar nepavyko prikalbėti atvažiuoti Strasbūrą... Vėliau pažiūrėsime, kaip bus, gal ir toliau važinėsiu vienas...“
Kokio dydžio atlyginimus savo padėjėjams europarlamentarai neatskleidžia.
„Ne pinigais skaičiuosiu žmonių kompetenciją. Man svarbu jų žinios ir galimybės dirbti. (...) Man reikalingi žmonės, kurie išmano veiklą, aš nesiruošiu jų mokyti, jie turi žinoti“, - teigė liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius.
Oficialiai europarlamentarams leidžiama turėti tris padėjėjus Briuselyje ir Strasbūre. Mažiausias atlyginimas gali siekti 9,2 tūkst. litų. Europarlamentarai gali turėti ir padėjėjus savo šalyje, šiuokart jų atlyginimai nereglamentuoti. Tačiau visų pagalbininkų atlyginimams negalima skirti daugiau nei 73 tūkst. litų per mėnesį. Nepanaudotas lėšas privaloma grąžinti į europarlamento biudžetą.
Nuo šios europarlamento kadencijos padėjėjais nebegali būti europarlamentarų artimi giminaičiai.