Tačiau Vilniaus miesto gimdymo namų vadovė Kornelija Mačiulienė pastebi, kad Statistikos departamentas prie Lietuvoje gimusių kūdikių prideda ir naujagimius, kurie lietuvių šeimoms gimsta užsienyje.
Pačiuose Vilniaus gimdymo namuose, į kuriuos gimdyvės atvažiuoja iš visos Lietuvos, iki praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo gimę 3028 kūdikiai. Sausio 1-ąją šiuose gimdymo namuose iš viso gimė 6 vaikai.
K. Mačiulienė Naujųjų išvakarėse portalui LRT.lt papasakojo, kaip atrodo Naujieji gimdymo namuose, kokių kuriozų nutinka šią naktį ir ką reiškia gimti metų sandūroje.
– Kaip Jums atrodo, kas lėmė, kad 2015-ieji Lietuvai buvo turtingi naujagimių? Jų buvo daugiausia nuo 2000 m.
– Jei paanalizuotume gimdymų statistiką Vilniuje, tai pamatytume, kad gimdymų skaičius nuolatos sukasi apie 9 tūkst., Kaune kasmet gimsta apie 6 tūkst., Panevėžyje ir Šiauliuose – apie 4 tūkst., o visoje Lietuvoje [2014 m.] buvo daugiau nei 28 tūkst. gimdymų. Prie šių skaičių Statistikos departamentas dar pridėdavo ir tuos naujagimius, kurie lietuvių šeimoms gimdavo užsienyje. Jų kasmet būdavo apie 3 tūkst.
– Kaip jaučiasi moterys, gimdydamos paskutinę metų dieną?
– Jos tiesiog puikiai supranta, kad žmogus negali pasirinkti, kada jam ateiti į šį pasaulį. Gal kai kurios mamos nenorėtų, kad vaikelis gimtų metų sandūroje ir joms vietoj šampano taurės ar smagaus naujamečio vakarėlio reikia rinktis gimdymo palatą, tačiau juk bet kokiu atveju – ar vaikas gimsta Naujųjų metų naktį, ar kitą dieną, jo gimtadienis bus švenčiamas. Bet bus sutinkami ir Naujieji metai.
Amerikoje Naujųjų metų dieną ar naktį gimdę mamos ir jų vaikai jungiasi į klubus. Vien Holivude yra 896 aktoriai, gimę sausio 1 d. ir sukūrę savo klubą. Lietuvoje apie tokius klubus kol kas nesu girdėjusi.
– Kokie tie kūdikiai, gimę sausio 1 d.?
– Kiek esu pastebėjusi, jiems puikiai sekasi karjera, jie dažniausiai užima kokius nors vadovaujančius postus. Gal tai lemia ta aplinkybė, kad norom nenorom Naujųjų metų naktį gimdžiusioms moterims ir jų kūdikiams ir artimieji, ir draugai skiria daug dėmesio. O ligoninėse anksčiau net vykdavo kažkas panašaus į varžytuves – kur gims pirmasis metų vaikas? Vos tik kūdikis išvysdavo pasaulį, sugužėdavo daugybės firmų atstovai, nešini savo prekėmis ar produktais su, žinoma, ryškiais logotipais. Būdavo gerai ir motinoms, ir vaikams, ir ligoninėms (juokiasi).
Tačiau mes, medikai, privalome gimdymams būti pasiruošę kasdien, nepaisant to, ar Velykos, ar Kalėdos, ar Naujieji metai. Mums svarbiausia, kad gimdymas praeitų sėkmingai, ir mes pasitiktume sveiką naujagimį.
Ir pati esu daug kartų budėjusi Naujųjų metų naktį. Kaip dažnai juokiamės su kolegomis, kai tik prieš Naujuosius metus aprimdavo situacija ligoninėje ir susiruošdavome paskutinį kartą pavakarieniauti prie šventinio stalo, iš karto įveždavo gimdyvę.
Kartą, kai jau laikrodis mušė 24 valandą, esu gimdyvę operavusi. Kitą kartą, aidint laikrodžio dūžiams, jau po sėkmingo gimdymo teko tvarkyti gimdyvę. Gal esu irgi pateptoji, nes, kai tik budėdavau Naujųjų metų naktį, kūdikius tekdavo priiminėti metų sandūroje.
– O gal yra buvę ir staigmenų, pasitinkant Naujuosius? Gal gimdyvėms tekdavo atvažiuoti į ligoninę, pakeliui į naujametį pobūvį?
– Esu buvusi ir tokių situacijų liudininkė. Įstrigęs atmintin vienos vilnietės gimdymas. Tą dieną ji išsiruošė į priėmimą Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Spektaklio metu sušlapo jos kėdė, bet moteris nekreipė dėmesio, po to prasidėjo sąrėmiai, bet jai dar reikėjo suspėti pabūti ir puotoje. Todėl, kai jau ją atvežė į mūsų ligoninę, mes tą moterį su visais prašmatniais apdarais tuoj pat guldėme ant gimdymo stalo ir gaudėme jos naujagimį.
Taigi visokių stebuklų nutinka Naujųjų metų naktį. Džiaugiuosi tik tuo, kad nėra buvę kokių nors didelių nelaimių. Juk kiekvienas gimdymas – labai individualus.
Neretai moterų sumanymus gimdyti kaip nors individualiai pakoreguoja realybė. Prieš kelias dienas viena moteris man pareiškė – kad ir kas beatsitiktų, ji gimdysianti be jokių nuskausminančių vaistų ir esą, jei gimdymo metu jai būtų blogai, aš privalau jai užčiaupti burną. Tačiau, kai tik prasidėjo stipresni sąrėmiai, ji iš karto paprašė epidūrinio nuskausminimo.
– Kaip Jums atrodo, kas atsitiko dabartinėms 20-metėms, kad dažna jų jau dabar tvirtina, jog niekada negimdys?
– Jos gimdė ir gimdys, tik, matyt, užsikrėtė vakarietiškomis tradicijomis, kuriomis vadovaujasi daugelis užsienio šalių moterų. Pirmiausia – studijos, karjera, materialus gyvenimo pagrindas, o tik po to – vaikai. Todėl, jei anksčiau vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje būdavo 24–26 metai, tai dabar jau – 28 metai. Be to, šiandien merginos ir moterys puikiai žino, kad ir kokio amžiaus jos begimdytų Lietuvoje, joms bus suteiktos paslaugos ir pagalba nė kiek neprastesnės, nei Vakarų šalyse.
Pagal naujausius mokslinius tyrimus ir statistiką, tik labai mažas kiekis moterų apskritai nejaučia poreikio motinystei.
– Kiek metų buvo Jūsų vyriausiai gimdyvei?
– Vyriausiai moteriai, kurios gimdymą priiminėjau, buvo 52 metai. Ji jau buvo užauginusi keturis vaikus ir susilaukusi anūkų. Bet net turėdama tokią motinišką patirtį, net neįtarė, jog yra nėščia, nes galvojo, kad galvos svaigimas ir pykinimas – prasidėjusio klimakso požymiai. Atvyko į ligoninę su didžiuliais skausmais, tačiau sėkmingai pagimdė. Kai klausė manęs, ar taip gali būti, atsakiau jai, kad jau viskas įvyko, kad ji vėl tapo mama.
– Ar pasitaiko Jūsų ligoninėje liūdnų atvejų, kai moterys pagimdo ir palieka savo vaikus?
– Gruodžio 30 d. moteris paliko išnešiotą, sveiką vaikelį, nes pagimdė jį ne nuo savo vyro, kuris šiuo metu dirba užsienyje. Nors jie jau išsiskyrę, bet vyras esą žadėjo sugrįžti pas savo vaikų motiną, todėl ji nusprendė atsisakyti kūdikio, kurio susilaukė nuo buvusio draugo.
Paprastai mūsų ligoninėje kasmet moterys po sėkmingų gimdymų palieka 5–7 kūdikius.
– O kaip Jūs, būdama labai patyrusi ir kaip gydytoja, ir kaip mama, ir kaip moteris, galėtumėte paaiškinti šiek tiek liūdnoką posakį – „Žmogus gimsta ir miršta vienas“?
– Kelią iš tamsos į šviesą žmogus nueina iš tikrųjų vienas, bet jau po to jį sutinka ir gydytojų švelnios rankos, ir tėvų jaudulys bei rūpestis. O jei kalbėtume apie mirtį, tai, net jei aplink mirštantįjį būna daug artimųjų, jis numirti turi vienas. Niekas už jį nenumirs.