Kreipdamasis į minėjimą susirinkusius dalyvius Gitanas Nausėda pažymėjo, kad Baltijos kelias buvo ypatingas reiškinys visoms trims valstybėms, pagaliau leidęs įkvėpti laisvės.
„Būtent Baltijos kelyje daugelis pirmą kartą pasijutome laisvi. Iš tikro laisvi, nepriklausomi ne tik siela, bet ir kūnu. Laisvi, kiek tik gali būti laisvas žmogus, dar nepažinęs pasaulio, bet jau gyvenantis svajone apie tai, kas jo laukia už geležinės uždangos“, – teigė šalies vadovas.
„Prieš 35 metus pasauliui įrodėme, kad viltis visada gyva. (...) Po dešimtmečius trukusios okupacijos ir represijų radome jėgų pakilti dar vieną, lemiamą, kartą. Ir tada – kaip tik tada – mūsų pasaulis pasikeitė visiems laikams. Šiandien mes visi – Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonės – esame Baltijos kelio paveldėtojai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Savo ruožtu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius akcentavo, kad prieš 35-erius metus niekas nė nenumanė, kaip toli nueis nuo Rusijos priespaudos išsivadavusios Baltijos šalys.
„Per 35 metus petys petin trys Baltijos šalys pasiekė tikslų, kurie tąkart, 1989 metais, buvo sunkiai įsivaizduojami. Jau 20 metų esame pasaulyje sėkmingiausios kolektyvinio saugumo organizacijos NATO valstybės narės, esame Europos taikos, stabilumo ir gerovės sambūrio Europos Sąjungos valstybės narės. Esame čia kartu kaip dvi nepriklausomos ir laisvos valstybės“, – sakė E. Rinkevičius.
Po dešimtmečius trukusios okupacijos ir represijų radome jėgų pakilti dar vieną, lemiamą, kartą. Ir tada – kaip tik tada – mūsų pasaulis pasikeitė visiems laikams. Šiandien mes visi – Lietuvos, Latvijos, Estijos žmonės – esame Baltijos kelio paveldėtojai.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybė, sutelkta į Baltijos kelią, priminė pasauliui apie tarptautinės teisės pažeidimais ir smurtu grįstą politiką.
„Tai diena, kai trys Baltijos tautos susikibo rankomis, reikalaudamos laisvės ir šalių suvereniteto atkūrimo. Baltijos kelias akivaizdžiai priminė pasauliui apie tarptautinės teisės pažeidimus ir totalitarinės santvarkos smurtu persmelktą politiką. Būdami vieningi kovoje prieš neteisingumą priespaudą ir privartą lietuviai, latviai ir estai žengė bendru keliu į savo valstybingumo atkūrimą“, – teigė Latvijos vadovas.
ELTA primena, kad minint Baltijos kelio 35-metį, penktadienį visoje Lietuvoje vyks įvairūs renginiai, koncertai, parodos bei susibūrimai. Sostinėje, Katedros aikštėje, penktadienio vakarą vyks koncertas „650 kilometrų laisvės“.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo Slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo Baltijos kelią – 650 km ilgio gyvą grandinę, jungusią trijų Sovietų Sąjungos okupuotų valstybių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
Skaičiuojama, kad nuo Gedimino pilies Vilniuje iki Hermano bokšto Taline rankomis susikibę išsirikiavo apie 2 mln. žmonių, iš kurių pusė – lietuviai.
Baltijos keliu buvo išreikštas protestas prieš Slaptuosius protokolus ir Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą.