Septynių dalių ciklas padėjo atskleisti, kas mūsų šalyje yra įtakingiausi politikai, verslininkai ir ekonomistai, tarnautojai ir pareigūnai, sportininkai, visuomenininkai, žiniasklaidos bei popkultūros atstovai.
Susumavus visus elito balsus, įtakingiausiųjų penketukas šiemet atrodo taip:
1. Dalia Grybauskaitė (715)
2. Edmundas Jakilaitis (687)
3. Robertas Dargis (659)
4. Arvydas Sabonis (650)
5. Ramūnas Karbauskis (579)
Pirmame dešimtuke yra ir krepšinio treneris Šarūnas Jasikevičius, premjeras Saulius Skvernelis, žurnalistas Andrius Tapinas, prezidentas Gitanas Nausėda, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Lyginant su praėjusiais metais, D. Grybauskaitė išlaikė lyderės poziciją – surinko 700 balsų ir užėmė pirmąją sąrašo vietą. Tiesa, antrąją vietą pernai užėmė A. Sabonis, surinkęs 604 balsus. Trečioje vietoje tuomet atsidūrė krepšininkas, Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris, Š. Jasikevičius, kuris surinko 591 balsą. Toliau sąraše rikiavosi premjeras S. Skvernelis ir žurnalistas E. Jakilaitis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis pernai užėmė šeštąją vietą.
Įžvelgė dvi šuolio į viršų priežastis
„Aš nežinau, ar įvyko kažkas fundamentalaus, bet per metus mano laidų žiūrimumas, pasiekiamumas turbūt padidėjo. Laida „Dėmesio centre“ buvo rodoma ir DELFI, ir kituose kanaluose. Tačiau turbūt daugiausiai lėmė rinkimai – vedžiau pagrindinius debatus, kuriuos organizavo Vyriausioji rinkimų komisija ir LRT, rinkimų naktys buvo išskirtinai stebimos“, – paklaustas apie tokio šuolio priežastis, DELFI sakė E. Jakilaitis.
Vis dėlto jis prasitarė, kad verčiau norėtų būti asocijuojamas su tokiais žodžiais kaip profesionaliausias, įdomiausias ar tiesiausias, įžūliausias, o ne įtakingiausias. Tiesa, jei aptariamą tyrimą sietume su autoritetu ir reputacija, įvertinimas – malonus, pripažino E. Jakilaitis.
„Įtaka – sunkiai apibrėžiamas dalykas. Norėčiau pakartoti tai, ką ne kartą esu sakęs – tai nėra teisingas įvertinimas. Žinomumas ir atpažįstamumas nėra įtaka. Mano darbas yra kalbinti įtakingus žmones, bet ne daryti įtaką“, – dėstė pašnekovas.
Sąrašo viršūnėje išvysime G. Nausėdą, bet S. Skvernelis kris dar žemiau?
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, galutiniame įtakingiausiųjų sąraše G. Nausėda užima tik devintąją vietą, E. Jakilaitis dėmesį atkreipė į apklausos atlikimo laiką – respondentai apklausti nuo birželio 20 iki liepos 20 dienos.
„Iki liepos 12-osios prezidento pareigas ėjo D. Grybauskaitė, G. Nausėda buvo tik išrinktas prezidentu. Aš manau, kitais metais valstybės vadovas bus sąrašo viršuje.
Tačiau premjeras turbūt nebus antras. Kuo labiau artės rinkimai, tuo jo politinė galia mažės, nes nebeliks atramos į ateitį. Atrama į ateitį yra svarbus dalykas politikoje. Vis dėlto kadenciją baigiantis premjeras nė iš tolo savo galia ir įtaka neprimins to, kuris tik pradeda kadenciją. Visų valstybės tarnautojų ar ministerijų valdininkų likimai jau nuo jo beveik nebepriklauso“, – įžvalgomis dalijosi žurnalistas.
Jo teigimu, nenuostabu, kad įtakingiausiųjų sąraše R. Karbauskis užima aukštesnę vietą nei S. Skvernelis.
„Tai atspindi realią politinę situaciją. R. Karbauskio įtaka ir yra didesnė. Mes matome, kas atsitinka, kai S. Skvernelis prieštarauja R. Karbauskiui – po to jis padaro tai, ko reikalavo R. Karbauskis“, – pastebėjo pašnekovas.
Dėmesį atkreipė į struktūrines valstybės problemas
Išgirdęs, kad galutiniame įtakingiausių Lietuvoje asmenybių sąraše užima trečiąją vietą, R. Dargis neslėpė nuostabos ir tikino manantis, kad nieko išskirtinio šiemet nepadarė.
„Dirbau savo darbą taip, kaip ji suprantu – atstovaudamas ekonominio pasaulio interesams Lietuvos paveiksle. Kas gal truputį kitaip, tai kalbu neapsiribodamas tik verslui svarbiais klausimais, pavyzdžiui, mokesčių sistema, lengvatos, bet ir apie tokius dalykus kaip struktūrinės valstybės problemos.
Mano giliu įsitikinimu, švietimo problemos, ugdymo programos, mokytojų ir mokinių kompetencijų ugdymas lems mūsų valstybės ateitį. Turime diegti naujoves viešajame valdyme, optimizuoti procesą, didinti atsakomybės lygį, didinti atlyginimus. Svarbūs man ir demografiniai, migracijos klausimai“, – kas galėjo padaryti įtaką pokyčiams, svarstė pašnekovas.
Nori turėti daugiau laiko pomėgiams
R. Dargis nemano, kad išaugusi jo įtaka yra susijusi su politiškai aktyviais metais. Jis aiškino pastaruoju metu nesvarstęs apie galimybę sukti į politiką, tačiau neatmeta, kad šis posūkis gali būti padarytas kiek vėliau.
„Kitąmet baigiasi mano kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento kadencija. Versle daugiau ar mažiau darbus perdaviau sūnui. Norėjau turėti laisvesnio laiko savo pomėgiams. Dar kol kas apie politiką, su kokiu traukiniu galėčiau važiuoti negalvojau.
Noriu ar nenoriu, visuomenėje vis tiek reprezentuosiu verslą. Nusiteikimas verslo atžvilgiu Lietuvoje dar nėra pats palankiausias, manau, dar reikia laiko, kol žmonės supras, kad būdami patys atsakingi už save, siūlydami savo žinias ir gebėjimus, kurdami pridėtinę vertę, paslaugas ar produktus, visų pirma, kuria savo gyvenimą. Dabar žmonės daugiau laukia tų politikų, kurie jais pasirūpins, gal duos daugiau išmokų. Man atrodo, dar mums reikia augti“, – kalbėjo pašnekovas.
Galime matyti šių laikų autoritetus
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas, atlikęs Lietuvos elito apklausą, DELFI sakė dažnai girdintis pastabą, kad realią įtaką esą gali daryti tik politikai ir verslininkai, tačiau nėra linkęs su tuo sutikti.
„Iš tikro, ta įtaka gali būti labai didelė ir ne politiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, plaukikė Rūta Meilutytė savo pergalėmis į baseinus atvedė tūkstančius vaikų ir jaunuolių. Tai yra sportininko įtaka. Panašiai – ir su kultūrininkais, ir su švietimiečiais. Jų darbas tikrai gali turėti reikšmingos įtakos daugybės žmonių vertybinės nuostatoms. Kita vertus, sunku būtų abejoti, tarkime, ir influencerių, mados korifėjų ar aktorių, muzikantų įtaka. Jie keičia madą, elgesį, stereotipus“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Anot jo, įtaką verčiau reikėtų lyginti ne su populiarumu, apie ką neretai kalbama, o su autoritetingumu.
„Svarbu matyti šių laikų autoritetus“, – pabrėžė jis.
Sustiprino Prezidento rinkimų kampanija
„Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kad įtakingiausiųjų sąrašo pokyčiai yra labai susiję ir su 2019 m. specifika – vyko net treji rinkimai.
„Pavyzdžiui, E. Jakilaitis yra labai sustiprėjęs. Manyčiau, tai susiję su Prezidento rinkimų kampanija. Šis žmogus ilgą laiką buvo matomas potencialių prezidentų apsuptyje, tai irgi suteikia tam tikro svorio.
Ką dar pastebėjome, televizija vis dar yra Nr. 1 – matomi veidai užima aukščiausias pozicijas. Kiti žmonės, žurnalistai, kurie galbūt yra daug įtakingesni žurnalistų pasaulyje, vis dėlto atsiduria žemesnėse pozicijose. Stebime iškreiptą vaizdą“, – aiškino jis.
Sąrašo viršūnėje – visuomenės prioritetai
Sociologas prof. dr. Artūras Tereškinas DELFI sakė, kad šis galutinis įtakingiausiųjų sąrašas parodo Lietuvos elito prioritetus. Tai – politika, ekonomika, žurnalistika ir sportas.
„Tai vyrauja viešojoje erdvėje, o, paprasčiau kalbant, žiniasklaidoje – nuo didžiausių naujienų portalų iki socialinių tinklų“, – pastebėjo pašnekovas.
Profesoriaus teigimu, šis tyrimas taip pat parodo, kad mūsų šalies elitas – gana konservatyvus. Sąrašas kasmet menkai kinta, aukščiausiose vietose – mažai moterų.
„Beveik visas įtakingiausiųjų sąrašas yra sudarytas iš vyrų, dirbančių įvairiose srityse. Man atrodo, trūksta gal jaunesnių, įdomesnių, labiau netikėtų asmenybių, o ne tų, kurie, nors ir matomi, bet „nueina“ nuo scenos, kaip D. Grybauskaitė“, – nurodė sociologas.
Atstovauja panašioms nuostatoms
Jo teigimu, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad įtakingiausiųjų sąrašo viršūnėje nematome popkultūros atstovų, žymių tyrėjų ar mokslininkų.
„Įdomu ir tai, kad į įtakingiausių asmenybių TOP 3 patenka tokie verslininkai kaip R. Dargis, kuris kovoja tik už verslo interesus, dažnai neatsižvelgdamas net į darbuotojų, eilinių žmonių lūkesčius“, – įžvalgomis dalijosi A. Tereškinas.
Pasak pašnekovo, politiškai 2019 m. buvo labai aktyvūs, galbūt dėl to politikai galutiniame įtakingiausiųjų sąraše irgi užima svarbią vietą. Vis dėlto politika Lietuvoje, pastebėjo pašnekovas, dar nėra tokia įtraukianti ir „teikianti pramogą“.
„Sakyčiau, kad vis dėlto tie žmonės, kurie yra sąraše, atstovauja konservatyviai centro pozicijai – ir verslininkai, ir politikai, net žurnalistai“, – sakė jis.
Ką daryti su įtaka?
Paklaustas, kodėl galutiniame įtakingiausių Lietuvoje asmenybių sąraše prezidentas G. Nausėda vos patenka į dešimtuką – užima tik devintąją vietą, A. Tereškinas pasidalijo įžvalga, kad lietuviai, iš esmės, yra atsargūs.
„Man atrodo, lietuviai yra gana atsargūs. Jie tarsi laukia, kažkiek laiko turi praeiti. Atrodo, kad kažkur pogrindyje tas prezidentas kol kas iš dalies yra, dėl to gal jis ir yra žemoje pozicijoje, nepaisant to, kad lietuviai myli prezidentus ir beatodairiškai jiems suteikia gerus reitingus“, – pripažino sociologas.
Jo teigimu, kalbant apie kitus politikus, sportininkai ir žurnalistai paprastai juos nurungia, nes tai – ryškesnės ir labiau žiniasklaidoje matomos asmenybės.
„Mano nuomone, ta įtaka yra gana santykinė, reliatyvi. Sociologai sako, kad labai lengva įtaką, reputaciją sugriauti. Todėl vertėtų turimą įtaką monetizuoti, paversti kažkokiais pinigais, pavyzdžiui, skaityti pranešimus, paskaitas, panaudoti ir visuomenės naudai – dalyvauti labdaringose veiklose, vienyti, solidarizuoti, kviesti diskutuoti svarbiais klausimais“, – ragino A. Tereškinas.