Vaizdų, kaip į Lietuvą bando patekti dešimtys neteisėtų migrantų, nematyti jau senokai. Paskutinių dienų skaičiai vienženkliai, būna parų, kai nepasitaiko nė vieno. Migrantų krizė dabar auga Lenkijoje ir Latvijoje.
„Režisieriai vis dar yra Baltarusijoje, jie renkasi taikinius. Prieš kelis mėnesius taikinys buvo Lietuva, dabar jie pasirinko Latviją ir Lenkiją“, – kalbėjo Latvijos pasieniečių vadas Guntis Pujats.
Vieną iš paskutinių parų lenkai apgręžė 112 migrantų, beveik po 100 kasdien apgręžia ir latviai. Prieš porą dienų nedidelė migrantų grupė puolė Latvijos pasieniečius.
„Kai kurie migrantai atakavo pasieniečius. Bet pasieniečiai panaudojo specialiąsias priemones ir juos visus sutramdė. Tai buvo dešimties migrantų grupė“, – teigė Latvijos pasieniečių vadas.
Kol Lietuvos pasienyje su Baltarusija yra ramu, skamba ginčai dėl praėjusią savaitę priimto įstatymo – kokiais atvejais migrantus reikėtų įleisti į Lietuvą.
„Tas sprendimas, kuris buvo priimtas Seime, tikrai leidžia mums rasti subalansuotą sprendimą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių“, – tikino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Įstatyme numatyta, kad reikia įleisti migrantus iš šalių, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai arba persekiojimai. Šalių sąrašą turėtų patvirtinti Vyriausybė.
Valdantiesiems skamba priekaištai – esą jau priimant šį įstatymą buvo aišku, kad jis nebus vykdomas.
„O kad jis nėra įgyvendinamas, nebuvo ir nebus, man buvo akivaizdu iš pat pradžių“, – LNK žinioms sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Vyriausybė jau siūlo atsisakyti praėjusią savaitę numatytų išimčių.
„Jeigu Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) mato, kad yra galimybė manipuliuoti tam tikromis išimtimis, tai tas išimtis reikia išimti ir manipuliavimą užkardyti. Manau, kad tai labai išmintingas siūlymas“, – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, valdančiųjų konservatorių atstovas Laurynas Kasčiūnas.
Anot vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, išvardinus šalis, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai, tai taps paskata migrantams iš šių šalių keliauti į Lietuvą.
„Buvo tai svarstoma Nacionalinio saugumo komisijoje ir buvo įvertinta situacija, kad išvardijus tam tikras šalis tai gali būti papildomas traukos faktorius“, – tikino ministrė.
„Jie tikriausiai turėtų paaiškinti, kad pagal juos Lietuva nėra teisinė valstybė ir mums tarptautiniai įsipareigojimai negalioja“, – situaciją vertino Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas T. V. Raskevičius.
Anot NSGK vadovo L. Kasčiūno, migrantams matant, kad į Lietuvą nepateks, žmogaus teisių padėtis pasienyje jau pagerėjo.
„Tai sumažino senolių, vaikų skaičių prie mūsų sienos. Nes jie suprato, kad taip lengvai į Lietuvą nepateks“, – tikino L. Kasčiūnas.
Praėjusią savaitę priimtame įstatyme yra dar viena naujovė – atsiranda „pasieniečių rėmėjai“.
„Tai žmonės, kurie padės VSAT, tebesitęsiant tiek migrantų krizei, tiek pasieniečiams atliekant kitas funkcijas, tai yra papildomos rankos“, – paaiškino VSAT patarėjas Giedrius Mišutis.
Leidinys „EuObserver“ cituoja Europos Komisiją (EK), esą Lietuva negali pasieniui apsaugoti naudoti neapmokytų savanorių. Neįvardinta EK atstovė spaudai sako, kad taip būtų pažeistas Šengeno sienų kodeksas. Leidinys rašo, kad esą būsimam Lietuvos savanorių korpusui bus leista naudoti smurtą prieš migrantus.
Cituojama ir migrantus ginančios „Sienos grupės“ atstovė. Esą pasieniečių rėmėjams nebus jokių reikalavimų.
„Man atrodo, „Sienos grupė“ nori, kad jei rėmėjais įrašytų, tai tik jų grupės narius, kurie bėgiotų ir karpytų sieną iš Lietuvos pusės“, – kritikavo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
„Pasieniečių rėmėjai“ laikys egzaminą, pasirašys sutartį, vieni nepatruliuos.
„Ginklų šie asmenys tikrai neturės, bus šalia jų ir profesionalus, statutinis pareigūnas – pasienietis, įgijęs šią profesiją“, – pabrėžė VSAT patarėjas G. Mišutis.
Lietuvos ir Latvijos tarnybų duomenimis, migrantų atšilus orams gali daugėti.
„Daugumai jų leidžiama į Latviją atvykti legaliai. Mūsų pasienio postai yra atviri, oro uosto postas Rygoje atidarytas“, – kalbėjo Latvijos pasieniečių vadas.
Vokietijos leidinys „Bild“ skelbia, kad Rusija pradėjo masiškai išduoti vizas Artimųjų Rytų šalių piliečiams, maršrutai aktyviai reklamuojami socialiniuose tinkluose.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: