Rusija naujausią savo karinę doktriną patvirtino mėnesiu anksčiau (2010 m. vasario 5-ąją). Joje aiškiai nurodyta, kad pagrindinis Kremliaus priešas – NATO aljansas ir ypač į šią organizaciją patekusios Baltijos šalys ar bandančios įstoti posovietinės valstybės. Rusija savo karinę doktriną dabar šiurpiai įgyvendina Ukrainoje.
„Ūkininko patarėjo“ kalbinti politologai ir atsargos kariai tvirtina, kad jau laikas suteikti mūsų kariams visus įgaliojimus naikinti priešus, o civilius mokyti, kaip išgyventi karo ir okupacijos pragarą.
Kariuomenė – ne cirkas
Užuot kuo greičiau ištaisiusi svarbiausią dokumentą, apibrėžiantį nedidelių mūsų ginkluotųjų pajėgų organizavimo bei panaudojimo principus, ir aiškiai pasakiusi, kokia šalis, jau dabar visu pajėgumu nukreipusi savo informacinio, propagandinio, energetinio karo mašiną į Baltijos šalis, gali atvirai pulti Lietuvą, mūsų valdžia rimtu veidu svarsto, kas turėtų sulaikyti, nuginkluoti galimus įsibrovėlius, jeigu ant jų slepiamosios spalvos kombinezonų nebūtų jokių skiriamųjų Rusijos vėliavos spalvų ženklų – pasieniečiai, kriminalinė policija ar vis dėlto kariuomenė.
„Pareigūnai duoda priesaiką ir privalo jos laikytis: gauna įsakymą, apsupa „kolorado vabalus“ ar „dvigalvius erelius“, kurių kėslai nekelia abejonių, ir juos sunaikina. Tuo kariuomenė skiriasi nuo cirko, kuriuo kai kas dabar bando paversti krašto apsaugos sistemą ir apskritai visas jėgos struktūras “, - „Ūkininko patarėjui“ sarkastiškai tvirtino Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų instituto docentas dr. Ramūnas Trimakas.
Narsa – sunkinanti aplinkybė?
Pasak R. Trimako, kariams, policininkams, pasieniečiams visiškai neturėtų rūpėti, kaip kokiems tolerancijos organizacijų aktyvistams, ar nebūtų įžeista diversantų garbė ir orumas, jeigu prieš uždedant jiems antrankius nebus nuodugniai išaiškintos nuginkluotų priešų teisės pasisamdyti advokatą teisme, o gal net išeiti į laisvę, jei Rusijos valdžia sumokės užstatą. Karys ar policininkas, ištuštinęs visą savo pistoleto „Glock 17“ dėtuvę į interventus ir juos išguldęs, turi tvirtai žinoti, kad jam nereikės stoti prieš savus teisėjus „už kriminalinį nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis“, kaip kai kuriems savanoriams pasieniečiams kruvinais 1991-aisiais.
„Per pirmąją Rusijos agresijos fazę dėl senųjų, iš prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracijos paveldėtų pomaidaninės Ukrainos pareigūnų politinio korumpuotumo, neįgalumo, kuris užkrėtė, suparalyžiavo ir ukrainiečių kariuomenę, Ukraina neteko Krymo pusiasalio, nors ten buvusi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupuotė buvo gerokai didesnė, pavyzdžiui, už visą Lietuvos kariuomenę“, - priminė R. Trimakas.
Hagos tribunolui darbo užtektų
Apie Rusijos agresiją Rytų Ukrainoje, Krymo aneksiją ne tik Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui palankūs Čekijos, Vengrijos vadovai, bet net ir Lietuvos kariai, gynybos ekspertai, politikai kaip kokie naivūs pacifistai kalba eufemizmais ( švelniais, neutraliais žodeliais) – hibridinis konfliktas, žaliųjų žmogelių antplūdis. O juk per nepaskelbtą kruviną Maskvos karą su Ukraina nuo kovo mėnesio jau žuvo per 4 tūkst. žmonių, beveik tiek pat, kiek 1995 m. liepą Srebrenicoje serbai nužudė Bosnijos musulmonų. Už tai buvęs Serbijos ir Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius gyvenimą baigė Hagos tarptautinio karo nusikaltimų tribunolo teisiamųjų kameroje.
2014 m. liepos 17 d. Rusijos armijos parūpinta raketa prorusiški Rytų Ukrainos separatistai numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą, skraidinusį 298 įvairių šalių keleivius ir įgulos narius. Mažiau žmonių, du šimtus penkiasdešimt devynis, 1988 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Valstijų kompanijos „Pan Am“ lėktuvu skridusius virš Škotijos, ir dar 11 škotų valstiečių, ant kurių namų nukrito Libijos diversantų susprogdinto lėktuvo dalys, pražudžiusį Libijos diktatorių Muammarą Gaddafi Vakarai persekiojo iki pat gėdingos tirono mirties nuo sukilusių pavaldinių rankų 2011-aisiais.
„Liaudies pašauktiniai“ ir „nacionalistinė isterija“
Agresiją Ukrainoje Maskva ištisai dangsto eufemizmais (perrengtus savo kareivius ir Donecko ar Luhansko separatistus vadina „liaudies pašauktiniais“, į nelaisvę paimtų Ukrainos kareivių žvėriškus kankinimus – „standartiniais tardymo būdais“, į rusų specialiųjų pajėgų pasalą patekusių ukrainiečių savanorių žudynes „Ilovaisko katile“ – „pastangomis susodinti Kijevo valdžią ir sukilėlius prie derybų stalo“).
Tačiau Kremliaus propagandinis žodynas visiškai pasikeičia, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija komentuoja ES Rytų partnerystės politiką , 1941 m. Birželio sukilimo ir 1989-ųjų Baltijos kelio minėjimus mūsų šalyje, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karių perlaidojimo iškilmes. Tada Maskva prapliumpa vien disfemizmais (neigiamo atspalvio, užgauliais, niekinamais žodžiais) - mūsų šalies humanitarinę pagalbą Ukrainai vadina „padėtį destabilizuojančiu veiksniu“, Lietuvos 1944-1953 metų antisovietinius partizanus - „banditais“, o Baltijos kelią –„nacionalistine isterija“.
Vergiškas pataikavimas „šeimininkui“
„Ūkininko patarėjo“ pašnekovai įsitikinę, kad Lietuva, atmetusi visas diplomatinės kalbos įmantrybes, turėtų oficialiai vadinti karo nusikaltimais ir genocidu tai, kas šiandien vyksta Rytų Ukrainoje. „Galime pasiguosti, kad Lietuvos politikai bent nenusirito iki Čekijos, Vengrijos vadų lygio. Ypač apmaudu dėl Čekijos prezidento Milošo Zemano servilizmo (vergiško pataikavimo –red. past.) Rusijai. Juk Čekiją, Čekoslovakiją visada siejome su „Prahos pavasariu“, „aksomine revoliucija“. Tiesa, įpykę čekai neseniai įtikinamai pademonstravo, kaip vertina dabartinę savo valdžios Rytų politiką, apmėtę jos autorių supuvusiais kiaušiniais. Iš Vengrijos premjero Viktoro Orbano buvo galima tikėtis, kad, gerindamasis V. Putinui, jis pasistengs užmiršti, kieno tankai numalšino Vengrijos 1956 m. antisovietinį sukilimą ir kas įsakė pakarti revoliucijos vadus“, - svarstė istorikas, politologas R. Trimakas. Anot R. Trimako, Vakarų, Pietų Europa lietuviams ilgai kabino „paranojiškų rusofobų“ etiketę, bet dabar šis ženklas labiau panašus į medalį už geopolitinį įžvalgumą.
Laureatas nusiėmė policininko kepurę
„15 metų nuolat perspėdavome Vakarus, kuo jiems baigsis mėginimai V. Putino akyse pamatyti žmogišką sielą. Deja, Europos Sąjungoje bręsta nauja „šrioderių“ karta. Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis dabar prižiūri „Gazprom“ degalines Vakarų Europoje, yra Rusijos gamtinių dujų monopolininkų garbės konsulas Europos Sąjungoje. O ką M. Zemanas mainais už šunuodegiavimą Rusijai gauna iš Maskvos, tuo jau turi susidomėti Čekijos specialiosios tarnybos.
Vis dėlto didžiausia Vakarų bėda – Nobelio taikos premijos laureatas Husseinas (JAV prezidento Baracko Obamos antrasis vardas –red. past.). Rusija kartu su islamistais ir Vakarų Europos kairiaisiais liberalais keikė „vienpolę pasaulio tvarką, kurią nustatė Jungtinės Valstijos“. B. H. Obama pasistengė, kad Amerika nebebūtų pasaulio policininkė “, - tvirtino MRU dėstytojas R. Trimakas.
Pasak R. Trimako, islamistai Sirijoje, Irake kerta JAV piliečių galvas priešais TV kameras ir rodo kraupius vaizdus interneto platybėse, o B. H. Obama žaidžia golfą ir nemato reikalo pakomentuoti tų žudynių. „Kodėl B. H. Obamai turi rūpėti Ukraina, o juo labiau kažkokia Lietuva, jeigu jam nusišvilpti ir ant Amerikos?..“ –jausmingai kalbėjo Mykolo Romerio universiteto akademinės bendruomenės narys R. Trimakas.
Ne išsiskirti, bet sunaikinti
Rusų kareiviai, okupavę Krymą, buvo žaliai apsirengę, mūsiškiai taip pat žali. Atėjus X dienai, Lietuvos gyventojams gali būti sunku atskirti savus nuo svetimų. Pas mus į karines pratybas atvykstantys amerikiečiai vilki universaliomis pilkomis vadinamosiomis taškinėmis slepiamosios spalvos uniformomis.
„Negalime grįžti į XIX amžių, kai priešų kariuomenės, netgi skirtingų tos pačios armijos rūšių kareiviai buvo įvairių spalvų: vieni raudoni, kiti - žali, treti - mėlyni. Kamufliažinė apranga kuriama ne dėl estetikos, grožio. Jos paskirtis – paslėpti karį mūšio lauke. Lietuvos karių lauko uniformos pritaikytos mūsų klimato zonai – priderintos prie žalių miškų, pievų. Priešus galima atskirti ir pagal kitus požymius – ginkluotę, antsiuvus. Karybos specialistai iškart suprato, kas tie žali neatpažinti vaikščiojantys objektai, kuriuos Kremlius, tyčiodamasis iš viso pasaulio, pasiuntė į Krymą ir tebepermetinėja į Rytų Ukrainą. Mums svarbu ne išsiskirti iš priešų, bet juos identifikuoti ir nužudyti“, - rūsčius karinių operacijų dėsningumus „Ūkininko patarėjui“ išvardijo Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininkas, atsargos majoras Darius Antanaitis.
Jėgos demonstravimas vietinei publikai
Rusijos naikintuvai ir strateginiai bombonešiai pradėjo įžūliai skraidyti virš Juodosios, Baltijos, Šiaurės jūrų ir Atlanto vandenyno visai šalia NATO valstybių krantų. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad rusai ne tik baugina silpniausias aljanso valstybes, bet ir paprasčiausiai neturi kur dėti aviacinio kuro kritus naftos kainoms.
„Mums tie provokaciniai pasiskraidymai gal ir atrodo didžiavalstybinis chuliganizmas, o Rusijai - normalu. Teroristų ir diversantų bravūra: „Mes čia padėties viešpačiai!“ Rusai žino, kad net įskridę į Lietuvos ar kitos NATO šalies oro erdvę jie nebūtų numušti, nes niekas Vakaruose nenori gilinti, aštrinti konflikto su Rusija. Oro erdvės pažeidimas, suprantama, neliktų nepastebėtas, pakiltų NATO oro policijos naikintuvai, palydėtų įsibrovėlius iki valstybinės sienos. Jeigu NATO lakūnai pasiklystų ir atsidurtų Rusijos teritorijoje, būtų sunaikinti be gailesčio, rusams džiūgaujant ir giriantis žygdarbiu“, - įsitikinęs D. Antanaitis.
Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininko nuomone, rusų karo lėktuvų „reidai priešo panosėje“ skirti vidinei, savai publikai įkaitinti iki šovinistinės ekstazės. „Pagal NATO apibrėžimą tokios provokacijos vadinamos „show of force“ – „jėgos demonstravimu“, - sakė D. Antanaitis.
Dviguba grėsmė
Rusijos karinė doktrina teigia, esą šiuolaikinių konfliktų geografija būna ribota (taigi Kremlius įsitikinęs, kad Vakarai nedrįs užstoti naujos rusų aukos, kaip negynė Gruzijos, tik žodžiais palaiko Ukrainą). 1920 m. rusai žygiavo užimti visos Europos iki britų salų, bet pavargo jau ties Varšuva, 1939 – 1940 metais apsiribojo vien Baltijos šalių ir Besarabijos okupacija, dabar doroja tik brolius slavus ukrainiečius, tai yra atvirai savo valią bando primesti buvusios SSRS teritorijoms, gal dar ir Rusijos imperijai iki 1915 m. priklausiusioms valstybėms. Lietuvai gali grėsti dvigubas pavojus – Rusijos agresija ir Vakarų susitaikėliškumas (jeigu rusai pažadės neforsuoti Vakarų Bugo upės, tai dėl Europos stabilumo galima jiems paaukoti Baltijos valstybes).
„Atrodo, lietuviai, ypač tie, kurie valdo žiniasklaidos koncernus, iki šiol nesuvokia, kad Lietuva yra Vakarų civilizacijos forpostas Baltijos regione. Kai kas vis dar įsivaizduoja, kad Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų pasiklydusi Rusijos provincija, kurią tuoj vėl pasiims šeimininkas. Laimė, dabar ne XVIII amžius, kai Rusija su Austrija ir Prūsija pasidalijo Abiejų Tautų Respubliką. Nors Vakarų politika Rusijos atžvilgiu pernelyg minkštakūniška, tačiau į jokius teritorinius sandėrius Vakarų Europa nesivelia. Net odiozinis Vengrijos premjeras V. Orbanas nedrįsta pasinaudoti Kremliaus pasiūlymu ir pasiųsti savo haidukus ar kurucus ginti „etninių vengrų Vakarų Ukrainoje“, - ironizavo R. Trimakas.
Daugiausia žūsta civilių
Tarptautinių taikos atkūrimo operacijų dalyvis D. Antanaitis Irake ir Afganistane įsitikino, kad per visus karus daugiausia žūva ir miršta civilių.
„Jie tampa tarptautinių konvencijų nesilaikančių agresorių gyvaisiais skydais. Rusija tokį nežmonišką karybos būdą naudojo 1989-aisiais Tbilisyje, 1991-aisiais Vilniuje, paskui Padniestrėje, Čečėnijoje, vėl Gruzijoje 2008-aisiais, dabar Rytų Ukrainoje. Visur! Mes Jonavos rajono miškuose surengėme pirmąsias taikių žmonių išgyvenimo karo nusiaubtose teritorijose pratybas. Esu įsitikinęs, kad net paprastas pilietis gali ne tik ištverti karo ir okupacijos pragarą, bet ir kovoti, pasipriešinti okupantams. Mes aiškinome pratybų dalyviams, kaip pastebėti minų lauką, neutralizuoti sprogmenis, ką daryti, jeigu radai kovinį ginklą, ir kaip jį paslėpti nuo priešo. Tėvus mokėme apginti savo vaikus nuo rusų kariuomenės prievartautojų ir marodierių, vaikus pratinome suteikti pagalbą rusų sužeistiems ir paliktiems mirti tėvams. Jei tiksliai žinai, ką turi daryti priešui užpuolus, tai ir nebijai”, - apibendrino tarptautinių taikos misijų veteranas, atsargos majoras D. Antanaitis.