Su tokiais žodžiais, išdėstytais atvirame laiške, kariuomenės kūrėjai savanoriai kovo 1-ąją kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Laiške pabrėžiama, kad Lietuvos krašto apsaugos sistemoje būtina imtis neatidėliotinų pokyčių.
„Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius, bei jų poreikį modernaus karo atveju.
Vertinant Ukrainoje kovojančių karių, taip pat ir savanorių iš Lietuvos patirtį, Lietuvos krašto apsaugos sistemos vadovų pasisakymai ir sprendimai, dažnai prieštaraujantys saugumo ir gynybos poreikiams dinamiškai kintančioje karybos sferoje.
Susirūpinimą kelia akivaizdus gynybos priemonių prioritetų ignoravimas, vertinant būtinybę kurį laiką gintis, galimai nesant NATO partnerių teikiamos gynybinės pagalbos. Nepakankamos oro gynybos, toliašaudės artilerijos ir jos šaudmenų atsargų, prioritetą teikiant brangioms ir, kaip rodo karo Ukrainoje pamokos, šiuolaikiniame kare nelabai efektyvioms karo priemonėms, taip pat nepakankamas efektyvių, įvairių nepilotuojamų karo priemonių įsigijimas ir/ar gamyba, kurie padėtų išsaugoti daugiau gyvybių, bei nepakankamas robotikos vystymas yra neįžvalgūs ir nepateisinami“, – dėstė kariuomenės kūrėjai savanoriai.
Lygiai taip pat, anot jų, nepateisinamas ir „aukšto rango NATO ekspertų siūlymų bei rekomendacijų ignoravimas ar atmetimas“.
„O abejingumas visuomenės iniciatyvoms (šauliai, rezervo rengimas, rengimasis galimai rezistencijai) kuria itin nepalankią pilietinę atmosferą“, – priduriama laiške.
Jo autoriai teigia manantys, kad dabartiniu itin sudėtingu laikmečiu krašto apsaugos sistemoje, kurios sprendimai, anot autorių, kelia abejones ir mažina gynėjų pasitikėjimą, reikalingas mentalinis, moralinis ir vadovavimo persigrupavimas.
„Turėjome garbę ginti Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo 1990 metų. Suprantam, kad gali tekti ginti ir vėl. Žinom, kad valstybės gynybai reikalingi atsakingi lyderiai, gebantys savo pavyzdžiu įkvėpti gynėjus. Mūsų teisė ir pareiga reikalauti greitų pokyčių ir atsakingų sprendimų Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, padėsiančių užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą“, – taip laišką užbaigė kariuomenės kūrėjai savanoriai.
Laišką pasirašė: buvęs Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyriaus vadovas Artūras Antanas Skučas, Jonas Užusienis, Saulius Tulevičius, Saulius Guzevičius, Raimondas Bučys, Tatjana Mačėnienė, Tomas Vaitkevičius, Vidas Žėkas, Vaidas Kavaliauskas, Stasys Sabaliauskas, Šarūnas Vitkauskas, Gintaras Mačėnas ir kiti.
Kariuomenė: sprendimai priimami ne vienasmeniškai
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pakomentavo, kad su šalies gynyba susiję strateginiai sprendimai Lietuvoje priimami ne vienasmeniškai – tame dalyvauja visos valstybės institucijos, o galutiniai nutarimai priimami Valstybės gynimo taryboje (VGT).
„Tiek nacionalinės, tiek kolektyvinės gynybos planai kuriami ir koordinuojami kartu su NATO sąjungininkais, o Lietuvos gynybai reikalingi pajėgumai numatomi pagal VGT patvirtintą valstybės gynybos koncepciją ir atliepiant gynybos planus, juose numatytas užduotis, taip pat atsižvelgiant į naujausias karybos tendencijas bei identifikuotas pamokas. Nuomonės reiškimą valstybei aktualiais klausimais vertiname kaip kiekvieno Lietuvos piliečio teisę ir pilietinės visuomenės požymį“, – teigiama Delfi atsiųstame komentare.
KAM: planai – ilgalaikiai
Krašto apsaugos ministerija (KAM) savo atsakyme „Delfi“ minėjo, kad krašto apsaugos sistema plėtrą vykdo pagal patvirtintus ilgalaikius plėtros planus, kurie apima daugiau nei 10 metų laikotarpį.
„Jie yra parengti atsižvelgiant į NATO reikalavimus ir nacionalinius poreikius, nuolat peržiūrimi, integruojamos išmoktos pamokos, įskaitant ir karo Ukrainoje. Planai įgyvendinami pagal prioritetus, įvertinus valstybės galimybes skirti finansavimą gynybos sričiai, technologinę pažangą ir gynybos pramonės gamybos pajėgumus“, – teigiama atsakyme.
KAM pažymi, kad kas dvejus metus NATO ekspertai vertina Lietuvos pažangą vystant karinius pajėgumus ir įgyvendinamus įsipareigojimus NATO.
„Pastarųjų metų pažanga yra itin gerai vertinama NATO ekspertų – esame tarp šalių lyderių. Karšto apsaugos sistemos prioritetai – pasirengimas Vokietijos brigados priėmimui, nacionalinės divizijos įsteigimas ir vystymas, karinės infrastuktūros plėtra, šaukimo sistemos pokyčiai.
Modernizacijos projektų įgyvendinimas pakėlė Lietuvos kariuomenę į naują kokybinį lygį. Lietuvos kariuomenė – stipriausia ir palankiausiai visuomenės vertinama per nepriklausomybės istoriją“, – rašo ministerijos atstovai.
Apie projektus
KAM informavo, kad 2024 m. baigiami bei toliau sėkmingai tęsiami šimtai LK svarbių ginkluotės ir technikos įsigijimo projektų, kurių įgyvendinimas reikšmingai sustiprins LK kovinę galią, karių apsaugą, manevrą sausumoje, oro erdvės gynybą, žvalgybą, logistinius gebėjimus.
„Šiemet planuojama užbaigti tokių svarbiausių projektų kaip kovinių dronų, priešmininio bei paieškos ir gelbejimo laivo, patrulinių laivų radarų, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, nešarvuotų visureigių įgyvendinimą. Taip pat bus baigta įsigyti atkuriamam Rūdninkų poligonui ir KOP Aviacijos bazei reikalinga įvairios paskirties inžinerinė įranga ir technika
Sėkmingai tęsiami šie pagrindiniai projektai: reaktyvinių salvinių sistemų, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų II etapo, šarvuotų visureigių JLTV II etapo, 155 mm haubicų II etapo, vidutinio siekio mobilių radarų, artilerinių radarų, universalių sraigtasparnių platformos, elektroninės kovos įrangos“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Ministerijos teigimu, taip pat kariai ir rezervas aprūpinami individualia ginkluote, ekipuote ir individualiomis CBRB apsaugos priemonėmis. Pagal šiuos projektus įsigyjama ginkluotė LK dalimis pasieks per artimiausius metus.
„Šiemet planuojama pradėti mobilių oro gynybos sistemų MSHORAD įsigijimą, o skyrus papildomus asignavimus – anksčiau pradėti PKM II etapo įsigijimą, taip pat vyksta diskusijos dėl nacionalinės divizijos sunkinančių elementų įsigijimo inicijavimą.
Ginkluotės įsigijimų projektai kartu derinami ir su amunicijos įsigijimais. Iš viso 2024 m. LK modernizacijai planuojama skirti daugiau kaip 45 proc. gynybos biudžeto“, – rašo KAM.
Ministerija pažymėjo, kad toliau plėtojama svarbiausia LK infrastruktūra, prioritetą skiriant pagerinti karinio rengimo, priimančiosios šalies paramos, naujai įsigyjamos ginkluotės laikymo ir aptarnavimo, šaudmenų laikymo sąlygas.
„Didžiausias dėmesys skiriamas Vokietijos brigados infrastruktūrai sukurti (tam skiriamas ir papildomas finansavimas iš Laikinojo solidarumo įnašo), vystomi pagrindiniai LK poligonai Rūdninkuose, Pabradėje ir Rukloje, taip pat KOP Aviacijos bazės infrastruktūra, statomos naujos bei rekonstruojamos esamos kareivinės įvairiuose LK daliniuose bei statomi amunicijos saugojimo sandėliai“, – teigiama atsiųstame komentare.
Anušausko ir Hodgeso debatas
Praėjusią savaitę, Seime vykstant Vilniaus saugumo forumui, buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje, atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis.
Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš pradžių teigė, kad B. Hodgeso teiginiai yra „laužti iš piršto“ ir remiasi pasenusia informacija apie NATO sąjungininkų parengtį.
„Būtų gerai, kad kas nors Hodgesui pasakytų, kad yra regioniniai gynybos planai su pajėgumais, kurie veikia iš karto, o ne po dviejų savaičių“, – komentavo A. Anušauskas.
Bet vėliau B. Hodgesas savo poziciją patikslino: blogiausio karo scenarijaus atveju (jei yra labai menkas išankstinis perspėjimas, sunkumai perkeliant JAV, Jungtinės Karalystės ar Vokietijos dalinius į Lietuvą), Lietuvai kurį laiką (iki dviejų savaičių) gali tekti kovoti be sąjungininkų pastiprinimo – su tuo, kas jau yra teritorijoje.
Tai pamatęs, poziciją patikslino ir A. Anušauskas: jis teigė, kad iš esmės su atsargos generolu sutinka.
„Tikrai taip, tai yra blogiausias scenarijus ir jį reikia turėti galvoje, todėl dar kartą pakartosiu savo tezę, kurią kartoju ir įgyvendinu savo darbe: Lietuva turi turėti kuo didesnius ir galingesnius pajėgumus, kurie tinkami ginti šalį bet kokių scenarijų atveju.
Generolas pateikia kelis pasiūlymų punktus, kaip įgalinti Lietuvą gintis dvi savaites ir tie siūlymai jau pastaruosius 2–3 metus kaip įgyvendinami. Tai reiškia, kad mūsų nuomonės sutampa“, – feisbuke komentavo A. Anušauskas.
O B. Hodgeso pasiūlymai tokie: Lietuvai reikia turėti modernias, kontrataką gebančias atlikti pajėgas, gerai aprūpintas rezervo ir teritorines pajėgas, oro gynybą, minėtam blogiausiam scenarijui turi būti pasirengę ir civiliai.
„Dviejų savaičių“ sensacija išsikvėpė, nes krašto apsauga kaip tik ir daro nurodytus darbus, ir mūsų pozicija nuo generolo nelabai ir skiriasi“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Pasak jo, B. Hodgesas „teisingai sako“, kad priimančiosios šalies parama turi būti pasirengusi priimti ir įgalinti atvykstančias NATO pajėgas, taip pat Lietuvos ir Vokietijos bei JAV pajėgas, kurios jau yra Lietuvoje.
„Tas ir daroma ne tik statant infrastruktūrą, apie kurią prieš trejus metus buvo galima tik pasvajoti. Auga logistikos bazės, pratybų ir įkurdinimo Lietuvoje galimybės“, – patikino A. Anušauskas.
Jis sureagavo ir į B. Hodgeso žodžius dėl 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimo.
„Generolas išsako abejonę, kad NATO 5-ojo straipsnio įgyvendinimo politinis sprendimas gali užtrukti. Tačiau, mano nuomone, tai netrukdo nei mums, nei sąjungininkams, nei NATO pajėgų vadui greitai reaguoti ir parengti atsaką. Tai vienas iš scenarijų, ties kuriuo turi dirbti politikai“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Tankų klausimas
Kalbant apie gynybos priemones, pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojama, ar racionalu skirti kelis milijardus eurų tankų įsigijimui.
Po sausio pabaigoje vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio buvo pranešta, kad formuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai bus perkami vokiški tankai „Leopard“. Steigiamą batalioną turėtų sudaryti 50 vokiškųjų tankų.
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, šiemet pasirašius sutartį dėl tankų įsigijimo, lėšų poreikis tam atsirastų tik po kelerių metų.
Visgi, dalis politikų kritikuoja sprendimą pirkti tankus ir teigia, kad šiuos resursus geriau reikėtų nukreipti oro gynybos stiprinimui.
Pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardijamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Krašto apsaugos finansavimas šiais metais sudarys 2,75 proc. nuo BVP. Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo BVP.