„Vertinu paprastai, kad yra pradžia, jau vyksta, bet aš nesakau, kad galima dabar jau daryti kažkokias išvadas. Kur čia yra pabaiga, kokie tikslai, ko siekiama, bet pradžia jau yra“, – žurnalistams sakė V. Rupšys po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.
Pasak jo, yra akivaizdu, kad tokia situacija yra sukurta dirbtinai, ir tai yra preteksto ieškojimas.
„Matyt tas ir yra, visiems turbūt aišku ir mums, ir pasaulio bendruomenei, manau net ir kai kuriems rusams aišku, kad tai yra preteksto ieškojimas ir dirbtinė sukurta situacija. Tikrai ten ukrainiečių dalyvavimo esu įsitikinęs nėra“, – sakė V. Rupšys.
„Tikslai nukreipti ne prieš Lietuvą“
Kariuomenės vadas aiškino, kad susitikimas su prezidentu buvo vienas iš reguliarių susitikimų, kurio metu buvo pristatyta padėtis, kokia yra parengtis, kokios – pagrindinės pratybos.
„Parengtis – tokia, kokios reikalauja situacija“, – nedaugžodžiavo V. Rupšys.
Bendrai saugumo situaciją jis vertina kaip pablogėjusią, lyginant su 2017 metais.
„Grėsmė yra, ir visą laiką kyla, ir aš galiu pasakyti, kad ta grėsmė arba tai, ką demonstruoja Rusijos politinė vadovybė, kokius turi pajėgumus, ji yra ženkliai pakilusi nuo 2017 metų . Bet šiuo atveju visos pajėgos ir sumanymas, ir ketinimas, ir tikslai yra nukreipti ne prieš Lietuvą, ir ne prieš NATO, nukreipta prieš suverenią Ukrainos valstybę“, – sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas nebesureikšmina klausimo, ar Rusijos kariai bus patraukti iš Baltarusijos.
„Vertinant, kokios yra Baltarusijos pajėgos, ir kiek integruotos į Rusijos federacijos pajėgas, ir kokia yra subordinacija Rusijos karinėje vadovybėje, man nėra didelės reikšmės, ar jie bus patraukti.
Baltarusijos pajėgos jau yra integruota Rusijos Federacijos pajėgų dalis . Jeigu mes žiūrime į Baltarusijos karį Baltarusijoje, tai jis nieko nesiskiria nuo Rusijos kario, ir Baltarusijos karinė vadovybė vykdys tai, kas bus nurodyta iš Maskvos“, – paaiškino V. Rupšys.
Perdislokuoti kariai instruktoriai
Lietuvos kariuomenės vadas patikslino, kad Ukrainoje esantys mūsų šalies kariai instruktoriai grįš, kai to pareikalaus situacija.
„Noriu užtikrinti, kad Kijevo apylinkėse tikrai mūsų instruktorių dabar nėra, yra tik kariai, kurie saugo mūsų diplomatinę atstovybę, bet mokymas Kijevo apylinkėse, rajone yra sustabdytas“, – sakė V. Rupšys.
Pasak jo, mokymas Kijevo apylinkėse sustabdytas praėjusį penktadienį, ir visi instruktoriai sukoncentruoti Lvivo rajone. Perkelti instruktorius nuspręsta dėl saugumo situacijos.
Misijoje Ukrainoje dalyvauja apie 40 Lietuvos karių-instruktorių.
Planuojama didinti gynybos finansavimą
Krašto apsaugos ministras yra užsiminęs apie siūlymus dar šįmet didinti krašto apsaugos biudžetą.
„Biudžeto ir pinigų reikia, kad įsigytume atitinkamų priemonių kariniam rengimui vykdyti, kad kariuomenė būtų pačioje aukščiausioje kovinėje parengtyje“, – sakė V. Rupšys.
Pasak kariuomenės vado, būtų labai gerai, kad tas finansavimas būtų stabilus, pakankamas.
„Ir mes galėtume turėti tokias pajėgas, kuriomis garantuotume savo valstybės saugumą ir NATO valstybės sąjungininkės įsipareigojimus“, – teigė V. Rupšys.
Pasak kariuomenės vado, egzistuoja pajėgumų vystymo planai, tačiau reikėtų ankstinti įsigijimus.
„Nes matome, kad tarptautinė saugumo situacija mus remia prie sienos, ir turime tai įsigyti kuo greičiau, ir įdiegti į savo kariuomenę. Tai artilerinės sistemos, žymiai didesni amunicijos kiekiai, pinigai kariniam rengimui ir pratyboms. Ir personalo išlaidos turėtų būti didinamos“, – kalbėjo V. Rupšys.
Rusija paskelbė nukovusi penkis „diversantus“
Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė nukovusi penkis „diversantus“, esą įžengusius į šalies teritoriją iš Ukrainos, taip pat sunaikinusi dvi neva Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms priklausančias kovines mašinas, bet Kijevo vyriausybė šiuos kaltinimus griežtai paneigė.
Šis pareiškimas yra naujausias iš virtinės, paskelbtų tvyrant didelei įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie sienos su Ukraina, ir Vakarams nuogąstaujant, kad Kremlius gali inscenizuoti kokį nors incidentą savo potencialiai karinei invazijai į kaimyninę šalį pateisinti.
„Per susirėmimą penki Rusijos Federacijos sienos pažeidėjai, priklausę diversantų-žvalgų grupei, buvo sunaikinti“, – sakoma Rusijos pietų karinės apygardos pranešime.
„Tarp RF ginkluotųjų pajėgų kariškių ir Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos) sienos apsaugos pajėgų nukentėjusiųjų nėra“, – pridūrė kariuomenė.
Pasak kariškių, FSB pasieniečiai pirmadienį apie 6 val. vietos (5 val. Lietuvos) laiku aptiko žvalgų diversantų grupę, esą perėjusių sieną su Ukraina ties Mitiakinskajos gyvenviete pietvakarinėje Rostovo srityje.
„Diversantų grupei sulaikyti Rusijos FSB pasieniečių dalinys paprašė pastiprinimo iš valstybės sienai ginti skirto Rusijos ginkluotųjų pajėgų... padalinio“, – sakoma pranešime.
„Per susirėmimą evakuoti diversinės grupės per Rusijos Federacijos valstybės sieną iš Ukrainos įvažiavo dvi UGP (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų) pėstininkų kovos mašinos, – teigiama pranešime. – Operatyviai į susirėmimo vietą atvykęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų padalinys prieštankinių priemonių ugnimi sunaikino abi UGP pėstininkų kovos mašinas.“
Tuo metu FSB pranešime sakoma, kad apie 9 val. (8 val. Lietuvos laiku) Rostovo srityje pasieniečiai kartu su jiems padedančiais kariais aptiko „nežinomą grupę, dviem pėstininkų kovos mašinomis kirtusią sieną iš Ukrainos į Rusijos Federaciją“.
„Grupė buvo sustabdyta ir, jai pasipriešinus ginklu, sunaikinta“, – nurodė FSB.
Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas nurodė ištirti šį incidentą.
Ukraina griežtai neigia
Ukraina savo ruožtu griežtai paneigė Rusijos paskelbtą informaciją ir tvirtino, kad jokios jos pajėgos nebuvo siunčiamos kitapus sienos.
„Nė vienas iš mūsų karių neperėjo sienos su Rusijos Federacija ir nė vienas šiandien nežuvo“, – žurnalistams sakė Ukrainos vidaus reikalų pareigūnas Antonas Heraščenka.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat paneigė Rusijos pareigūnų pareiškimus apie šį ir ankstesnius pasienio incidentus, įskaitant kaltinimus, kad Ukrainos pajėgų paleistas sviedinys Rusijos teritorijoje sunaikino vieną FSB pasieniečių objektą.
„Ne, Ukraina neatakavo Donecko arba Luhansko, nesiuntė diversantų arba PKV (pėstininkų kovos mašinų) į Rusijos teritoriją, neapšaudė Rusijos teritorijos, neapšaudė Rusijos sienos perėjos, nevykdė sabotažo aktų“, – sakoma D. Kulebos „Twitter“ pranešime anglų kalba.
„Ukraina taip pat neplanuoja tokių veiksmų. Rusija, sustabdyk savo melagienų fabriką – dabar“, – paragino jis.
Kijevas ir Vašingtonas kaltina Rusiją mėginant inscenizuoti kokią nors ataką, neva įvykdytą Ukrainos, kad galėtų pradėti didelio masto karinį įsiveržimą.
Kremlius yra sutelkęs prie sienų su Ukraina apie 150 tūkst. karių.
Suintensyvėjus apšaudymams Maskvos remiamų separatistų lyderiai Donecko ir Luhansko srityse paskelbė apie visuotinę mobilizaciją ir civilių gyventojų evakuaciją iš savo kontroliuojamų teritorijų į Rusiją.