Lietuvos kariuomenės vadas: turime būti pasirengę atgrasyti Rusiją ir jei prireiks – kariauti prieš ją

Ar Lietuva ir NATO rimtai vertina karo Ukrainoje pamokas? Tokių klausimų ir abejonių netrūksta, kai mūšiuose ukrainiečiai bando išstumti rusų karius, o iš Vakarų sulaukia ne tik pagalbos, bet ir kritikos, patarimų, nebūtinai gebėjimo suprasti, koks yra priešininkas, kas prieš jį efektyviausiai veikia. Viena aišku: Rusija yra priešas ir potenciali grėsmė, su kuria anksčiau ar vėliau, tikėtina, teks susidurti ir Aljanso narėms. Tad kaip tam tinkamai pasiruošti?

Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra. Taip ne vienerius metus kartojo šalies oficialūs pareigūnai, minėta strateginiuose dokumentuose. Nepaisant to, kad vyravo neoficialus sutarimas ir supratimas, jog realiausia grėsme galima laikyti Rusiją, atvirai to įvardyti nenorėta.

Net sąjungininkus, o neutralias šalis stebino ar erzino Lietuvos antirusiška retorika, nuolatinis kalbėjimas apie Rusijos grėsmę. Be to, ir taip įaudrinta, rusų karinių pratybų, agresyvių veiksmų pasienyje ar pasisakymų iš Kremliaus įelektrinta Lietuvos visuomenė jautriai reaguodavo į kone kiekvieną antraštę ar reportažą. Ir pamažu net kiek atbuko.

Rusai puola? Ar jums vėl vaidenasi? Tokios pašaipos ir pikti komentarai ėmė dominuoti viešojoje erdvėje. Ir net prieš pat 2022-ųjų vasario 24-ąją buvo daug netikinčiųjų, kad kas nors dramatiško gali išties atsitikti. Bet kai būtent tą dieną viskas pasikeitė, išgaravo pasišaipymai, o šoko, nerimo, pykčio ir net baimės sąstingis ne vieną vertė kelti klausimą: ar dabar ateis mūsų eilė?