Artilerijos sviediniai krito į jūrą
Per pratybas į jūrą krito daugiau nei 150 artilerijos sviedinių. Pasiekę jūros dugną, jie sprogdavo, taip skleisdami karo veiksmų garsus.
Haubicos, iš kurių šaudyta, stovėjo Kairių poligone, todėl iš jų paleisti artilerijos sviediniai turėjo perskristi Kuršių marias, Kuršių neriją ir pataikyti į Baltijos jūroje esančius taikinius.
„Artilerijoje nėra svarbu konkrečiai pataikyti į konkretų taikinį. Jei sviedinys nukrinta maždaug 150 metrų spinduliu nuo taikinio, reiškia kas pastarasis bus neutralizuotas, nes skeveldros, smūgio banga padarys tai, ką reikia“, – aiškino Lietuvos kariuomenės Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono vadas Aušrius Buikus.
Tarptautinėse pratybose Lietuvoje pirmą kartą JAV kariai naudojo savaeiges haubicas. Lietuvos kariuomenė taip pat turi keturias haubicas, tačiau jos nėra savaeigės.
„Mūsų sąjungininkų haubicos išskirtinės būtent tuo, kad yra savaeigės, todėl jomis greičiau galima užsiimti pozicijas. Jos toliau šauna. Be to, labai svarbi ir karių apsauga. Amerikiečiai iš savo haubicų šaudo būdami jų viduje, todėl, jei priešas panaudoja atsakomąją ugnį, jie lieka apsaugoti. Mūsų kariams jau reikėtų ieškoti, kur slėptis“, – turimą arsenalą palygino A. Buikus.
Skriejo virš SGD terminalo
Iš sąjungininkų haubicų buvo šaudoma į taikinius, kurie jūroje buvo už 20 km nuo Kairių poligono, o Lietuvos kariuomenės haubicomis – už 8 km. Artilerijos sviedinys iki taikikinio skriejo 20-30 sekundžių.
Paklausti, ar tokios karinės pratybos nekėlė grėsmės Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, nes artilerijos sviediniai skrido ir virš jo, karininkai patikino, kad jokio pavojaus nebuvo.
Haubicos užprogramuojamos taip, kad sviedinys nukristų būtent numatytoje vietoje. Vienintelis galimas nesklandumas tas, jog sviedinys nesprogs.
Tačiau tokių nebuvo. Jei jūroje būtų likę nesprogusių artilerijos sviedinių, juos būtų privaloma nukenksminti.
Į jūrą įkritę, jos dugną pasiekę artilerijos sviediniai po sprogimo sukeldavo kelių metrų aukščio vandens stulpus.
Mokėsi kviesti ugnį
„Šių pratybų pagrindinės užduotys yra treniruoti karius vykdyti gynybos operacijas. Šiose konkrečiose pratybose kariai buvo mokomi, kaip teikti netiesioginę ugnies paramą pėstininkams, pakrantės gynybai, trikdant jūroje esančius taikinius“, – teigė pratyboms vadovaujantis karininkas, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro štabo viršininkas majoras Arvydas Benešiūnas.
Lietuvos kariai sąjungininkų haubicų neišbandė – nė karto iš jų neiššovė. Tačiau, anot A. Buikaus, pratybos naudingos tuo, kad koordinuojami lietuvių karių ir sąjungininkų veiksmai, bendradarbiauja Ugnies valdymo centrai, stebėtojai.
„Per šias pratybas buvo galimybė išbandyti, kaip mūsų stebėtojai perduoda informaciją į amerikiečių ugnies valdymo centrą, ir atvirkščiai. Kitaip tariant, karo ar kitos grėsmės atveju, amerikiečiai pas mus nebūtinai turi turėti savo stebėtojų punktą, kad galėtų veikti. Tai padarytų mūsų stebėtojai, jie galėtų kviesti ugnį. To ir mokomės“, – pasakojo A. Buikus.
Dalyvauja 450 karių
Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone arba Kairių poligone Lietuvos ir JAV artilerijos vienetai treniravosi vykdyti pakrančių apsaugą ir slopinti taikinius jūroje, o Lietuvos, JAV, Portugalijos ir Lenkijos minosvaidžių būriai Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje vykdys netiesioginės ugnies paramos teikimą.
Aukščiausią pratybų štabą – Ugnies paramos koordinavimo centrą – sudaro kariai iš visų pratybose dalyvaujančių šalių, tačiau jo pagrindas – Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kariai.
„Ugninis griausmas“ yra Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuojamos tarptautinės pratybos Lietuvoje.
Šiais metais jos rengiamos trečiąjį kartą. Kasmet pratybos tampa vis intensyvesnės ir norą dalyvauti jose pareiškia vis daugiau NATO šalių.