„Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos kontroliuoja Smiltynės plėtrą, todėl ministras S. Gentvilas, kuris yra klaipėdietis ir puikiai žino visas problemas, galėtų kviesti atsakingus pareigūnus bendram darbui.
Smiltynė arti miesto, puikus susisiekimas, graži gamta, jūra, paplūdimiai, yra lengvai išgaunamas šiltas geoterminis vanduo, bet kartu ši vieta apleista ir labiau primena Kaliningradą, o ne netoli esančią Nidą. Esami mūsų šalies kurortai prie jūros šiandien vasaromis yra perpildyti, todėl kyla kainos, smunka kokybė, o dalis žmonių tiesiog nebesirenka atostogų Lietuvoje. Smiltynė galėtų tapti dar vienu Lietuvos kurortu, kur derėtų gamta su poilsiui ir pramogoms pritaikyta infrastruktūra“, – sakė parlamentaras.
Iki Antrojo pasaulinio karo Smiltynė buvo mėgstama žmonių poilsio vieta, veikė kavinės, viešbučiai, tačiau 1946 m. kartu su visa Kuršių nerija pateko į draudžiamąją pakrantės pasienio zoną ir prarado kurorto statusą.
„Smiltynės plėtrą stabdo ypač didelis biurokratizmas, institucijų nesusikalbėjimas ir vizijos trūkumas. Štai norint atstatyti karo metais sugriautą kavinę, reikalingas bent 10 institucijų derinimas ir kiekviena mato reikalą iš savo varpinės, bet niekam nerūpi bendra nauda žmonėms. Pavyzdys yra Šventosios uostas. Buvo 20 metų kalbama, kad reikia, bet tik dabar, visiems suderinus viziją, prasidėjo darbai ir tai bus Šventosios sėkmės istorija“, – kalbėjo K. Masiulis.
Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kitame Kuršių marių krante. Smiltynę su Klaipėdos centru jungia Tarptautinė jūrų perkėla. Vietovę puošia gražūs miškai, o pajūriu driekiasi švelnaus, balto smėlio kopos ir paplūdimiai.