A. Šiuparis ketvirtadienį dalyvavo Seime surengtoje diskusijoje apie Lietuvos užsienio, gynybos ir saugumo politiką bei pristatė karines grėsmes nacionaliniam saugumui ir nubrėžė prognozes.
„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti plataus masto konvencinio karinio konflikto prieš visą Aljansą. Rusijos turimi pajėgumai būtų pakankami tik regioniniam kariniam konfliktui su pirmosios linijos priešininkais, tai yra kaimyninėmis valstybėmis. Rusijos supratimu, tai būtų kelios regioninės valstybės. Tačiau konfliktui iš regioninio virtus į plataus masto konfliktą su Aljansu Rusijos konvenciniai pajėgumai būtų nepakankami“, - sakė departamento vadovas.
„Tačiau Rusija vysto karinius pajėgumus ir siekia sukurti pajėgas, gebančias kovoti su bet kokiu priešu. Net susidūrusi su ekonominiais ir finansiniais sunkumais Rusijos vadovybė teiks didžiausią prioritetą šalies gynybos vystymui, kuris tolesnėje perspektyvoje jai padėtų išlyginti karinių jėgų balansą su jos priešininku NATO. Todėl nepriklausomai nuo NATO šalių aktyvumo ir didesnio dalyvavimo Baltijos šalyse, Rusija ne tik išlaikys, bet ir padidins savo karinį aktyvumą ir agresyvumą Baltijos regione dažnai prisidengdama aiškinimu, kad tai daro dėl didesnio NATO dalyvavimo regione“, - sakė A. Šiuparis.
Jo teigimu, praėjusiais metais konvencinio karo tikimybė Baltijos regionui išliko maža, tačiau net ir NATO priklausančioms regiono valstybėms išlieka potencialiai pavojingos Rusijos naudojamos nekonvencinės arba paslėptos karinės priemonės.
„Neatmestina, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną Aljanso narių tikėdamasi, kad NATO nepasiektų konsensuso tai vertindama kaip 5-ojo straipsnio pažeidimą, todėl nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, - sako pranešėjas.
Siekia sukurti buferinę zoną
A. Šiupario teigimu, didžiausią grėsmę Lietuvai kelia aiškus Rusijos apsisprendimas siekiant tikslų naudoti karinę jėgą bei susilpninti NATO. A. Šiuparis pabrėžė, kad Rusija demonstruoja karinę galią prieš NATO ir aplinkines valstybes, rengia informacines atakas, vykdo kibernetinį šnipinėjimą ir atakas, vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą Baltijos regione.
„Lyginant su 2013 m., grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą papildė nauja grėsmė – prieš NATO ir kaimynines valstybės nukreiptas Rusijos karinės galios demonstravimas“, - sakė A. Šiuparis.
„Nepaisydama finansinių sunkumų 2014 m. Rusija tęsia planinį ginkluotųjų pajėgų perginklavimą ir ginkluotės remontą. Svarbiausias Rusijos prioritetas išliko strateginių branduolinių pajėgumų, atliekančių atgrasymo funkciją, perginklavimas, kurio svarba Rusijai nekis ir ilgalaikėje perspektyvoje“, - sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius.
Pasak A. Šiupario, suvokdama savo ribotas galimybes dabartinėje situacijoje Rusija ieško būdų atsverti NATO konvencinį karinį pranašumą.
„Tai ji daro politinėmis ar karinėmis priemonėmis kurdama šalia Rusijos jos pačios kontroliuojamą erdvę arba buferinę zoną. Tomis kryptimis, kuriomis Rusija ribojasi su NATO valstybių teritorijomis arba Rusijos ir NATO valstybių teritorijas skiria tik natūralios vandens kliūtys – kaip Baltijos, Barenco ar Juodoji jūra – Rusija intensyviai vysto regionines oro-kosmoso gynybos sistemas. Šių sistemų tikslas – užtikrinti ne tik savo teritorijos gynybą nuo grėsmių iš oro, bet ir galimybę krizės atveju naikinti oro taikinius virš kaimyninių, taip pat ir Baltijos, valstybių“, - sako A. Šiuparis.
Jo tvirtinimu, Rusija sparčiai tiekia naujos ginkluotės pavyzdžius į raketų, oro kosmoso gynybos, radijo-elektroninės kovos, ryšių dalinius.
„Vakarų karinėje apygardoje išskiriamas dar vienos raketų brigados perginklavimas operaciniais-taktiniais raketų kompleksais „Iskander-M“. Rusija siekia kasmet kompleksais „Iskander-M” perginkluoti po dvi brigadas, - sako A. Šiuparis.
Stipriausia buferinės zonos grandis – Baltarusija
Tomis kryptimis, kur Rusijos teritoriją nuo NATO skiria kitos valstybės, anot A. Šiupario, Rusija siekia sukurti finansine prasme pigesnę politiškai kontroliuojamą erdvę, kurią sudarytų neutralios prorusiškos ar Rusijos kontroliuojamos valstybės.
„Rusija tikisi, kad krizės atveju NATO nesinaudotų neutralių valstybių teritorijomis veiksmams prieš Rusiją be jų sutikimo. Todėl manoma, kad jas reikia kontroliuoti ir neleisti jomis naudotis NATO ir Europos Sąjungos šalims. Taigi Rusijos veiksmai prieš Ukrainą šiuo atveju užtikrina gyvybinį Rusijos saugumą, o Rusijos siekiamas galutinis konflikto tikslas yra formaliai neutrali, o realiai prorusiška valstybė, esanti Rusijos siekiamoje buferinėje zonoje“, -teigia pareigūnas.
Pasak A. Šiupario, viena stipriausių Rusijos kuriamos buferinės zonos grandžių yra Baltarusija, kuri net Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje akivaizdoje išlieka ištikimas strateginis Kremliaus partneris.
Baltarusija pagrindiniu išorės grėsmių šaltiniu karinėje srityje laiko NATO, o Baltarusijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas bei ekonominė integracija tęsiama.
„Baltarusija ir Rusija nuosekliai tobulina juridinę karinio bendradarbiavimo bazę, bendros regioninės karinės grupuotės valdymą, stiprina vieningą oro erdvės kontrolę ir gynybą. Tęsiami zenitinių raketų kompleksų įsigijimo iš Rusijos projektai, prasidėjo pasirengimas šių metų rudenį vyksiantiems bendriems plataus masto kariniams mokymams“, - teigia departamento vadovas.
Nuo 2013 m. pabaigos Baltarusijoje dislokuota Rusijos naikintuvų grandis, 2014 m. Rusija buvo laikinai sustiprinusi Baltarusijos oro erdvės apsaugą ir kontrolę bei dislokavusi joje papildomų naikintuvų. 2016 m. Baltarusijoje, pasak A. Šiupario, planuojama įkurti Rusijos aviacijos bazę.
„Esant krizinei situacijai šie orlaiviai galėtų būti panaudoti prieš Baltijos jūros regiono valstybes“, - sako departamento vadovas.
Privers NATO telkti pajėgas ten, kur nori Maskva
Jo teigimu, kontroliuojamos erdvės suformavimas prie vakarinės ir pietinės Rusijos sienų turi padėti krizės atveju priversti NATO telkti pajėgas Rusijai palankesnėmis kryptimis. Todėl Rusija numato kelias galimas pagrindines NATO veiksmų kryptis: tai Baltijos jūros, Barenco jūros ir Juodosios jūros, į kurias ji orientuojasi vystydama pajėgumus.
„Aneksavusi Krymą Rusija užsitikrino Krymo pusiasalio kontrolę ir taip stiprino Juodojoje jūroje esančią karinę grupuotę. Siekdama vystyti karinius pajėgumus Vakarų ir Šiaurės kryptimis Rusija nuosekliai skiria didelį dėmesį Kaliningrado srityje ir Kolos pusiasalyje dislokuotoms grupuotėms stiprinti. Šiomis kryptimis telkiama ir vystoma priešlėktuvinės, kranto gynybos, žemė-žemė raketų pajėgumai, kurie itin padidintų NATO nuostolius potencialaus konflikto atveju“, - sakė A. Šiuparis.
Pasak pranešėjo, 2014 m. pagrindiniai ginkluotųjų pajėgų reformos pokyčiai užfiksuoti Šiaurės kryptimi. Čia sukurta Šiaurės jungtinė strateginė vadovybė, tęsiami sausumos pajėgų dalinių kūrimo darbai.
„Naujosios vadovybės atsiradimas leis efektyviau ir lanksčiau planuoti, vadovauti ir kontroliuoti operacijas“, - teigia A. Šiuparis.
Įvaldė taktiką netikėtai permesti karius
„Vakarų strategine kryptimi skirti kariniai pajėgumai realiai nemažėja, faktiškai antžeminė grupuotė išliko nepakitusi, o kartu pradėtas jos stiprinimas sukuriant pirmąją tankų armiją, kuri, tikėtina, bus atsakinga už veiksmus Vakarų kryptimi“, - pridūrė departamento vadovas.
Pasak A. Šiupario, Rusija didina ginkluotųjų pajėgų karinį aktyvumą Vakarų kryptimi, lyginant su 2013 m. toks Rusijos aktyvumas Baltijos regione išaugo.
„Šalia rengiamų planinių kovinių ir strateginių mokymų Rusija vykdo ir taip vadinamus netikėtus kovinės parengties patikrinimus. 2014 m. toliau taikyta 2013 m. pradėta praktika taikyti tokius netikėtus patikrinimus, kurie dažniausiai baigdavosi didelio masto pratybomis. Šie patikrinimai leidžia Rusijos vadovybei įvertinti realų pajėgų pasirengimą vykdyti užduotis ir nuo 2008 m. vykdomos karinės reformos rezultatus. Be to, patikrinimai vykdyti ir kaip karinės galios demonstravimas kaimyninėms valstybėms ir Vakarams“, - sakė A. Šiuparis.
Tokią funkciją atliko ir 2014 m. gruodžio 5-11 d. Kaliningrado srityje bei Baltijos jūroje per patikrinimą vykdyti veiksmai. 2014 m. vasario pabaigoje kovo pradžioje prisidengdama netikėtu patikrinimu Rusija perdislokavo dalį ginkluotųjų pajėgų prie Ukrainos sienos.
„Patikrinimai neigiamai veikia šalia Rusijos esančių valstybių saugumą, nes leidžia Rusijai netikėtai perdislokuoti dideles pajėgas ir riboja kaimyninių valstybių galimybes tiksliai įvertinti perdislokavimo mastą ir tikslus. Taip yra apribojama ankstyvojo perspėjimo apie karinį galima konfliktą galimybes“, - teigia departamento vadovas.
Pasak A. Šiupario, ypač didelis karinio rengimo intensyvumas didina atsitiktinių arba tyčinių incidentų, kuruose dalyvautų Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai ir kovinė technika, tikimybę.
„2014 m. labai išaugo Rusijos karinis aktyvumas Baltijos jūros regione. Per tais metais vykdytus karinės parengties patikrinimus Rusija parodė gebėjimą greitai sustiprinti Kaliningrado srityje dislokuotą karinę grupuotę, laikinai permetant į sritį papildomus pajėgumus. Tarp jų, ir operacinius-taktinius raketų kompleksus „Iskander-M“. Išaugus karinių rengimų intensyvumui formuojamas naujas gerokai aukštesnio rutininio ir nuolatinio karinio aktyvumo lygis“, - sako A. Šiuparis.