Seimo URK tokią poziciją patvirtino penktadienį, pateikdamas atsakymus į britų parlamento atsiųstą klausimyną dėl Europos Sąjungos ir Rusijos santykių.
„Į Seimą kreipėsi Didžiosios Britanijos Lordų rūmai, kurie paruošė klausimyną apie ES ir Rusijos santykius, mes nutarėme atsakyti Lordų rūmams, užpildyti klausimyną“, - BNS sakė komiteto vadovas Benediktas Juodka.
Seimo URK pažymi, kad pagrindinė šiandieninės saugumo krizės Europoje priežastis – Rusijos siekis atkurti savo įtakos zoną, ignoruojant kaimyninių valstybių suverenią teisę vykdyti savarankišką užsienio politiką ir priimti sprendimus dėl savo raidos krypties, ypač kai tai susiję su euroatlantine integracija.
„Kita priežastis – principinės ir vieningos tarptautinės bendruomenės laikysenos Rusijos agresijos akivaizdoje stoka. Kiekvieną kartą, kai Rusija sulaužo taikaus tarptautinio sambūvio taisykles, Vakarų bendruomenė linkusi greitai tai pamiršti, todėl Rusija gali veikti visiško „nebaudžiamumo“ sąlygomis, nerizikuodama susidurti su jai skaudžiomis pasekmėmis“, - rašoma komiteto atsakymuose.
Juose pažymima, kad nuolaidžiavimas Rusijos režimo agresyvumui daro vien ilgalaikę žalą ir Vakarams, ir pačiai Rusijai. „Jeigu ES nesilaikys principinės ir tvirtos pozicijos Rusijos agresijos atžvilgiu, tuo aukštesnė kaina bus sumokėta. Ir tai ne tik mūsų kaimyninių valstybių, bet ir pačios ES valstybių narių stabilumo ir saugumo kaina. Rusijos ir Ukrainos konfliktas, kaip jis besibaigtų, turės ilgalaikių neigiamų pasekmių viso Vidurio ir Rytų Europos regiono saugumui ir stabilumui“ - rašoma URK pozicijoje.
Pasak komiteto, toms posovietinės erdvės šalims, kurios yra atsidūrusios tarp dviejų integracinių erdvių – ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos, turi būti pasiūlyta narystės ES perspektyva, nes kitu atveju Rusija tai įvertins kaip geopolitinį vakuumą, kurį ilgainiui sieks užpildyti. „Tik toks ES santykių su Rytų partnerystės valstybėmis posūkis gali sukurti sąlygas šių šalių reformoms, europietiškų normų sklaidai. Taip būtų siaurinama ir Rusijos primetamų žaidimo taisyklių erdvė“, - teigia komitetas.
Pozicijoje pažymima, kad ES turi du stiprius tarpusavio priklausomybe grįstus svertus Rusijos atžvilgiu: ES vidaus rinką, kurioje Rusija yra suinteresuota dalyvauti, ir tai, kad ES yra svarbiausia Rusijos tiekiamų energetinių išteklių vartotoja. „Deja, bet konstruojant ES-Rusijos santykius šie svertai iki šiol nebuvo efektyviai išnaudojami. Viena iš priežasčių – tai ES viduje konkuruojančios skirtingos santykių su Rusija vizijos. ES valstybės narės skirtingai suvokia Rusiją, jos interesus, geopolitinę logiką, yra skirtinguose ekonominės priklausomybės nuo Rusijos lygiuose, todėl siūlo taikyti skirtingus politikos modelius šios valstybės atžvilgiu, kurių bendrą vardiklį rasti labai sunku. Rusijos režimo stiprioji pusė – Europos priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių – ypač dujų. Tačiau iš kitos pusės tai yra ir silpnoji vieta – Rusijai reikia ES rinkos, kurioje tuos išteklius galėtų parduoti“, - sako komitetas.
Taip pat komitetas išsako poziciją, kokiomis sąlygomis galėtų būti atšauktos sankcijos Rusijai: visiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijos dalių ir atitraukimas nuo Ukrainos pasienio Ukrainos teritorijoje veikiančių marionetinių separatistinių darinių nepripažinimas; jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas; saugaus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų sugrįžimo į namus užtikrinimas; Ukrainos jurisdikcijos Kryme atkūrimas; Ukrainos teisės savarankiškai ir be jokio išorinio spaudimo spręsti savo dvišalių santykių su ES darbotvarkės klausimus užtikrinimas.
Atsakęs į Jungtinės Karalystės atsiųstą klausimyną, komitetas taip pat šią savo poziciją perduoda ES ir NATO valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui, ES institucijoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
ES sankcijas Rusijai įvedė dėl Ukrainos Krymo regiono aneksijos ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Jos apima draudimą atvykti ir turto įšaldymą grupei asmenų, taip pat apribojimus finansų, energetikos ir gynybos pramonėje.
B.Juodka: ES pozicija Rusijos atžvilgiu silpnėja be pagrindo
URK pirmininkas B. Juodka nuogąstauja, kad švelnėja Europos Sąjungos (ES) tonas Rusijos atžvilgiu, nors, jo nuomone, tam pagrindo nėra.
Po uždaro komiteto susitikimo su užsienio reikalų ministru, parlamentaras pabrėžė, kad paliaubos Ukrainoje neveikia, o Rusija nevykdo pažadų atitraukti savo karius. Nei komiteto vadovas, nei ministras Linas Linkevičius sakė nematantys prielaidų švelninti ES sankcijas Maskvai.
„Pastebima, kad ES pozicijos šiek tiek švelnėja, ir, mūsų manymu, be pagrindo. Pasikeitė kai kurie užsienio reikalų ministrai, kaip žinome, Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį pakeitė kitas žmogus, R.Sikorskis buvo labai kategoriškas ir griežtas santykių su Rusija požiūriu, pasikeitė, taip pavadinkime, Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė, vietoj baronienės Catherine Ashton darbą pradės italė Federica Mogherini“, - kalbėjo komiteto vadovas.
„Bet sankcijos galioja, kiekvieną mėnesį sankcijos peržiūrimos, bent kol kas nėra jokių indikacijų, kad jas švelnintų ar atšauktų“, - pridūrė B.Juodka.
Ministras L.Linkevičius sakė, kad dar reikia palaukti, kaip pokyčiai Europos Komisijoje gali pakeisti vertinimus ir taktiką.
„Keičiasi Europos Komisijos sudėtis, užsienio reikalų atstovė bus iš Italijos, žiūrėsime, kaip keisis taktika, kaip keisis požiūriai. Manome, kad pozicijai iš esmės keistis priežasčių nėra, nes padėtis regione negerėja, nesikeičia, sankcijos taikomos, nėra priežasčių jas atšaukti, ir ta politika turi išlikti“, - BNS po komiteto posėdžio sakė ministras.
L.Linkevičius tvirtino pats pasisakantis už dar griežtesnes sankcijas Rusijos atžvilgiu. „Aš manau, kad yra prasmė griežtesnėms sankcijos, nes prieštarauja (Rusijos - red.) pranešimams reali situacija, jau trečią kartą pažadėta atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienos, o kai matome žvalgybos duomenis, ir į viešumą pateikiamą situaciją, tas nevyksta. Iš to darome išvadą, kad padėtis negerėja“, - kalbėjo L.Linkevičius.